Vilniuje pirmasis daugiabutis Baltijos šalyse su A klasės garso izoliacija
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vystytojai nušluostė nosį latviams ir estams – Vilniuje vystomas NT projektas „Mindaugo rezidencija“ yra pirmasis daugiabutis Baltijos šalyse, turintis A klasės garso izoliaciją, kuri gyventojams užtikrina maksimalų privatumą ir komfortą.
Šiuo metu daugumos šalyje statomų naujų daugiabučių garso izoliacija pagal nuo 2004 m. galiojančius statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ reikalavimus atitinka C garso klasę, retesni NT projektai gali pasigirti B garso klase. Pasak NT vystytojų, pirkėjai vis dažniau ieško ne vien naujos statybos būsto, o konkrečius kokybės lūkesčius atitinkančių sprendimų.
„Nors įprastai NT pirkėjai daugiausia dėmesio skiria būsto vietai ir energinei klasei, neretai pamirštamas elementarus komfortas – apsigyvenus naujos statybos būste euforija greitai atslūgsta, nes ilsėtis trukdo triukšmas. Deja, ne visi oficialius C klasės garso izoliacijai keliamus reikalavimus atitinkantys būstai užtikrina norimą komfortą. Dėl šios priežasties nutarėme investuoti į aukščiausius viso pastato A klasės garso izoliacijos reikalavimus, kad gyventojai negirdėtų nei kaimynų, gyvenančių šalia, nei triukšmo iš išorės ar laiptinės“, – komentuoja „Mindaugo rezidencijos“ projekto generalinio rangovo „Versina“ inžinierius Gediminas Banys.
Pasak jo, šiam tikslui pasiekti teko atlikti daugiau projektavimo darbų ir sunaudoti kur kas daugiau statybinių priemonių, investuoti į specialias akustines medžiagas.
Sostinės Mindaugo g. 12A pastatytame daugiabutyje sumontuotos A klasei keliamus reikalavimus atitinkančios 25-27 cm storio monolitinės perdangos su papildomomis garso izoliacijos medžiagomis, tokiomis kaip specialus kvarcinis smėlis ir 4 cm storio akustinė vata. Visas perdangos storis siekia net 33-34 cm. Taip pat tarp butų įrengtos gerokai storesnės nei įprastai sienos – jų storis siekia 35 cm. Nepagailėta ir tinko – „Mindaugo rezidencijoje“ sienų tinko storis yra 3 cm, kai žemesnės klasės būstuose tinkuojama vos iki 1 cm storio.
Daugiabučio laiptinėse naudojamos specialios akustinės, garsą sugeriančios medžiagos, kad gyventojų ramybės nedrumstų pašaliniai garsai už jų būsto durų, taip pat pasirūpinta ir išorinių sienų garso izoliacija.
„Mes išpildėme keturis iš penkių kriterijų, keliamų A klasės garso izoliacijai gyvenamajame name – šiuo metu aukščiausią klasę atitinka namo perdangos, pertvaros, laiptinės ir išorinės lauko sienos. Penktasis kriterijus yra būstų apdaila, kurią pasirinks patys gyventojai. Kaip plėtotojas esame pasiruošę konsultuoti gyventojus, kaip įsirengti būstą, kad galėtų mėgautis visais A klasės garso izoliacijos teikiamais privalumais“, – teigia projekto inžinierius.
Matuoja speciali įranga
Pasak specialistų, A klasės garso izoliacija NT rinkoje nėra naujiena, vis dėlto ją dažniau renkasi sublokuotų ar dvibučių, nei daugiabučių namų statytojai.
„NT rinkoje labiausiai paplitusi C klasės garso izoliacija yra priimtino akustinio komforto sąlygų klasė – žmonės gali išgirsti, kad kaimyniniame bute vyksta pokalbis ar kad po namus vaikšto aukščiau gyvenantys kaimynai. Be to, akustinis komfortas priklauso ir nuo pačių žmonių klausos jautrumo. Tuo tarpu A klasės garso izoliacija turėtų užtikrinti, kad gyventojai ne taip gerai girdės aplinkos garsą“, – komentuoja Akustinių tyrimų centro direktorė Laura Nariūnienė.
Pasak jos, vertinant gyvenamojo pastato garso izoliacijos klasę, atsižvelgiama ne tik į projekte numatytus akustinius skaičiavimus, bet ir atliekami detalūs garso matavimai.
„Garso izoliacijos klasę gali nustatyti tik akredituotos laboratorijos, turinčios specialią triukšmo matavimo įrangą. Įprastai pamatuojama ne mažiau kaip 5 proc. pastato elementų – sienų, perdangų, fasadų, laiptinių, įėjimo durų ir kt. Matavimo taškai pasirenkami atsitiktine tvarka, o galutinį įvertinimą nulemia prasčiausias įvertinimas – jei visi pastato elementai atitinka B klasės garso izoliaciją, tačiau vienas elementas įvertinamas kaip C klasės, šia klase įvertinamas ir visas pastatas“, – paaiškina L. Nariūnienė.
Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, A garso izoliacijos klasę atitinkančios vidaus sienų garso izoliavimo rodiklis siekia 68 decibelus (dB) ir daugiau.
Naujas daugiabučio gyvenamojo namo projektas „Mindaugo rezidencija“ pasižymi ir A+ energinio efektyvumo klase, kurią užtikrina geoterminis šildymas.
Viktoras Mekas: akustinis komfortas – tik tuomet, kai rinka suvoks tikrąją jo reikšmę
Akustinio komforto poreikis praaugo akustinio STR reikalavimus. Tačiau vartotojai, anot Viktoro Meko, įmonės „Akustika plius“ akustiko, dar nelabai suvokia, kas tai yra – painioja su pastato energinio naudingumo klase arba neskiria patalpų akustikos nuo garso izoliacijos. O statybų specialistams, kurie turėtų padėti užtikrinti garso izoliavimą, trūksta specialiųjų žinių.
Akustinį komfortą reglamentuojantis statybos techninis reglamentas (STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ įsiteisėjo 2004 m., tačiau per kone 20 metų situacija rinkoje kito nežymiai. Pasak įmonės „Akustika plius“ vadovo Viktoro Meko, tai nutiko dėl dviejų priežasčių: pirma, Lietuvoje kritiškai trūksta šios srities specialistų, ugdymo įstaigų, kuriose būtų ruošiami specialistai, turintys bent bendrinių akustikos žinių, beveik nėra. Antra, vartotojai, būsto pirkėjai paprastai garso klases painioja su energinio naudingumo klasėmis (prie ko nemaža dalimi prisideda ir nekilnojamo turto vystytojai): jei nustatyta aukšta energinio naudingumo klasė, vadinasi, bus užtikrintas ir akustinis komfortas. Apie energinio naudingumo reikalavimus valstybė komunikavo aktyviai, nes tai tiesiogiai susiję su valstybės interesais, o garso klasė buvo palikta nuošalėje: sukurtas ir pritaikytas privalomas garso STR, numatyti privalomi pridavimo natūriniai matavimai, bet net ir po 20 metų gyvavimo statybų dalyviai nemoka tinkamai „skaityti“ ir taikyti šio dokumento. Daugiau kaip15 metų patirtį turinčios įmonės, kuri teikia architektūrinės akustikos, garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendinius, vadovas akcentuoja: kai trūksta suvokimo, kas tai yra, naivu tikėtis ir kokybiško rezultato.
Rinkos profanai ar sisteminis aplaidumas?
Akustikos specialistai, lankydamiesi objektuose, dažnai tik gūžčioja pečiais, nes ne pats maloniausias dalykas įtarti sąmoningą statytojų aplaidumą. „Stebime situaciją, kai, pvz., mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose keičiama patalpų paskirtis tam, kad galima būtų išvengti akustinių priemonių taikymo. Taip mokymo patalpos tampa žaidimų patalpomis – aidžios, triukšmingos ir labai nepalankios ugdymo procesui vykdyti. O šalia esančios bendrojo naudojamo patalpos nuklojamos akustinėmis medžiagomis, – dalijasi V.Mekas. – Keistų situacijų matome ir verslo objektuose: užsakovai deklaruoja siekiamas akustinio komforto klases, bet nesuvokia, jog reglamentas neapibrėžia realių reikalavimų administraciniams, prekybos, pramogų ar pan. pastatams, tuomet garsiai deklaruota klasė tampa teorinė, bet ne praktinė.“
Arba daugiabučių gyvenamųjų namų statybos pridavimo klasika – po pirmųjų natūrinių matavimų „laikinai užkamšytos“ ventiliacijos angos, nuotekų vamzdžiai ar elektros lizdų vietos.
Statybos sektoriaus taupymo kelias, kai naudojamos kuo lengvesnės medžiagos, veda prie tų pačių skaudžių rezultatų – nepakankamos garso izoliacijos, kuriai masė ir sandarumas yra pagrindiniai reikalavimai.
V.Meko žodžiais, svarbiausi aspektai užtikrinant triukšmo kontrolę yra tinkami principiniai architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendiniai: teisingai išdėsčius patalpas pagal funkciją, pasitelkus tinkamo tipo ir masės konstrukcijas, užtikrinamas pagrindas garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendiniams. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specialios „akustinės“ medžiagos yra lobis. Tačiau jei pagrindas yra ydingas, pvz., netinkamas perdangos, ydingas pertvarų sprendimas, klaidą ištaisyti sudėtinga, o kartais net neįmanoma arba teks prarasti erdvės, ir tai bus nebe milimetrai.
Projektavimas, arba velnias slypi detalėse
Akustika nėra tik garsą sugeriančios medžiagos ir jų išdėstymas: ją lemia patalpų išplanavimas ir atitvarų masė bei sandarumas – konstrukcijos.
„Teisingi akustikos sprendiniai prasideda nuo patalpų išplanavimo. Jeigu iš vienos pertvaros pusės suplanuota vieno buto svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos – kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos, problema užprogramuota. Arba lifto šachta įrengta prie buto sienos, ar ant pastato stogo išvesti ventiliacijos ortakiai nukreipti į šalia esantį pastatą“, – pastebimas klaidas vardina akustikos specialistas.
Pagrindinis kokybiško konstruktyvo elementas yra mazgai ir kiek galima didesnis jų detalizavimas. Tačiau kaip tik tokio detalumo akustikos specialistai ir pasigenda: nedetalizuojama, pvz., kaip sujungti vieną sieną su kita, kaip sujungti sieną su perdangomis. Velnias, kaip pastebi V.Mekas, slypi detalėse, todėl akustikos specialisto dalyvavimas procese padėtų išvengti daugelio problemų.
„Tad kuriant patalpų akustinį komfortą, svarbūs yra 4 dalykai: patalpų išplanavimas (funkcinis zonavimas), konstruktyvas (masė, sluoksniai), kuo didesnis mazgų detalizavimas (sandarumas / vibracijų izoliavimas) ir darbų vykdymo priežiūra, – vardina V.Mekas. – Butai turėtų būti projektuojami vos ne kaip atskiros celės ir tai gali padėti realizuoti specialistai, kurie, atlikdami savo specifines užduotis, mato platesnį vaizdą.“
Kodėl, klasifikuojant garso klases, svarbus pliusas
Akustikos specialistas sako, kad A garso klasės sprendiniai visų problemų neišsprendžia. Todėl jis pasitelkia analogiją su energijos naudingumo klasėmis ir siūlo A+ garso klasę arba papildomus sprendinius, kurie padeda išspręsti tai, ko neapibrėžia klasifikatorius: jeigu nori kokybės, reikia žiūrėti dar plačiau, nei nurodyta STR, nes, akustikos specialisto žodžiais, bendros taisyklės neaprėpia visų galimų atvejų. Ir tam impulsą duoda šalyje vis labiau populiarėjantys tarptautiniai darnieji standartai BREEAM, LEED bei Lietuvoje baigiamas kurti LŽPT (Lietuvos žaliųjų pastatų taryba) standartas. Nors patys standartai savaime neužtikrina gerų rezultatų, bet sutelkia dėmesį į šią sritį.
„Akustika plius“ rengia šių standartų vidaus akustikos ir triukšmo taršos į aplinką vertinimo ataskaitas: atlieka pirminį vertinimą, konsultuoja ir padeda siekiant numatytų akustinių dalių kreditų. Lietuvoje nėra diplomuotų akustikos specialistų, todėl įmonei buvo suteikta tokia teisė, įvertinus darbo šioje srityje patirtį.
Darnieji, arba tvarumo standartai, kalbant apie garso izoliavimą, triukšmo valdymą, akustinio komforto kūrimą, kitaip negu STR, žvelgia kiek kitu kampu, vertina kontekstą ir taip formuoja atsakingą požiūrį į svarbias detales (pvz., kaip orientuoti pastatą, kad jis nepablogintų situacijos šalia esančiam pastatui, nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir pan.) Įgyvendinant garso izoliavimo reikalavimus, minėti standartai skatina daryti šiek tiek daugiau negu reikalauja STR.
„Tad siekis pastatus sertifikuoti pagal darniuosius standartus yra ir siekis diegti aukštesnius kokybės standartus nei galiojantys normatyviniai aktai. Tokiu būdu kuriama grandinė arba seka veiksmų, kurie skatina ieškoti profesionalių žinių, šiuo atveju – akustikos profesionalų, įgyti papildomų kompetencijų, statyti kokybiškai, atsakingai ir bent keliais laipteliais aukščiau, daugiau negu reikalauja STR. Ir reikia noro daryti geriau“, – tikrąją tvariųjų standartų esmę, keičiančią pastatų kokybę, kuri podraug garso izoliavimą kelia į aukštesnį lygmenį, aiškina V.Mekas.
Užklausų daugėja, bet realizuotų projektų – reta
Projektuojant architektūrinę akustiką, kuri pagrįsta geometrine akustika ir bangine garso teorija, ypatingai svarbus savalaikis akustikos specialisto įsitraukimas. Taip yra todėl, kad šie specialistai ruošia statybinės akustikos sprendinius, parenka konstrukcijas (reikiamas atitvarines konstrukcijas ir optimalias jų mases), skaičiuoja garso izoliacijos parametrus, nurodo papildomus reikalavimus ir galimas klaidas.
„Mes atliekame izoliacinių savybių palyginamuosius skaičiavimus, konsultuojame dėl galimų medžiagų keitimų ir galimų pasekmių, rengiame užduotis garso izoliacijos reikalavimams, skaičiuojame ir atliekame simuliacijas, vertindami galimą triukšmo sklaidą per konstrukcijas ir tikėtiną triukšmo lygį gretutinėse patalpose. Parenkame sprendinius ir reikalavimus pagal susijusius STR, BREEAM, LEED ir gerosios praktikos rekomendacijas“, – aiškina specialistų dalyvavimo naudą V.Mekas, kurio vadovaujama įmonė dalyvavo ir įgyvendinant pirmąjį Baltijos šalyse daugiabučio namo, kuriam suteikta A garso klasė, projektą.
Kaip pastebi „Akustika plius“ vadovas, užklausų dėl A garso klasės padaugėjo, bet retai konsultacijos tampa realizuotais projektais. Statytojai suskaičiuoja galimas sąnaudas ir padaro išvadą – vargu, ar pirkėjas sumokės daugiau už darbą, ir lieka su C garso klase. Patalpų, pastatų ir miestų akustinis komfortas yra kokybės ženklas, kuris reikalauja savalaikio investuotojų, projektuotojų, rangovų, valstybės institucijų įdirbio ir, žinoma, kritinės masės vartotojų, žinančių, kokio komforto jie nori.
Kaip suvaldyti garsą ir sukurti akustinį komfortą
Aukštesnio energinio naudingumo pastatų nauda apskaičiuojama finansiškai, nes tai lemia mažesnes šildymo sąnaudas. O kaip ekonomiškai pagrįsti akustinio komforto, aukštesnės garso izoliacijos klasės naudą?
Akustinio komforto, aukštos garso izoliacijos klasės matas yra komfortas, sveikata, kokybiškas poilsis, kurie lemia ir žmogaus produktyvumą. Todėl gyventojai linkę įsigyti aukštesnės garso klasės butus, nes tikisi šilumos, tylos ir ekonomijos. Bet prasta garso izoliacija greitai išsklaido iliuzijas. Kaip neapsigauti? UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska pataria, kad apie garso izoliavimą reikia galvoti kuo ankstesniame statybos etape.
Kas ta „garso klasė“?
Pirkėjams svarbu suprasti, kas ta „garso klasė“. Sukurta garso klasių sistema – tai subjektyvus garso izoliavimo rodiklių vertinimas, išreikštas procentais pagal tai, kiek tam tikro gyvenamojo namo gyventojų akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, patenkinamas ar blogas. Pvz., A klasė – 70–75 % žmonių akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, o 25–30 % kaip patenkinamas. B klasė – 60–70 % žmonių sąlygas vertina kaip geras, o 10 % kaip blogas. C garso klasė – 35–50 % žmonių akustines sąlygas vertina kaip geras, o 20–35 % kaip blogas.
„Supratimas ir žmonių suinteresuotumas paskatins vystytojus pereiti prie aukštesnių garso klasių be jokių nurodymų ar privalomų STR pokyčių, – pastebi ROCKWOOL atstovas. – Vien pakeitus kai kuriuos konstrukcinius sprendimus, atsisakius pačių pigiausių medžiagų bei kokybiškai atlikus darbus, galime tikėtis geresnės konstrukcijų garso izoliacijos.“
Kai kurios šiltinimo medžiagos iš dalies sprendžia ir garso problemas
Garso izoliacija išreiškiama rodikliu, kuris parodo tiriamos visos atitvaros ar konstrukcijos, susidedančios iš įvairių medžiagų, atskirų sluoksnių ir komponentų, gebėjimą silpninti sklindantį garsą. Geresnėmis garso sugerties ir garso izoliacinėmis savybėmis paprastai pasižymi atviros struktūros ir susisiekiančių porų medžiagos. Pvz., mūrines sienas apšiltinus vienodo storio, bet skirtingos rūšies šiltinimo medžiagomis, konstrukcijų garso izoliacinė geba pasikeičia iš esmės. Akustiniai skaičiavimai, atlikti pagal standartą LST EN ISO 12354–1:2007, rodo, kad 175 mm storio keraminių blokelių mūro sieną (esamas jos garso izoliacijos rodiklis RW=45 dB) papildomai apšiltinus 150 mm storio dvitankėmis fasadinėmis akmens vatos plokštėmis, garso izoliacijos rodiklis padidėja apie +5,5 dB; o tokios pat konstrukcijos sieną apšiltinus polimerinėmis uždarų porų putų plokštėmis, jos garso izoliacijos rodiklis pablogėja apie 6 dB.
„Skaičiai rodo, kad 5–6 dB garso lygio sumažinimą ar padidinimą žmogus suvokia kaip trečdaliu mažesnį ar didesnį garsumą. Fasado garso izoliaciją iš esmės lemia lango garso izoliacinės savybės. Yra atvejų, kai aplinka labai triukšminga, tada sumažėjusi sienos garso izoliacija gali lemti aukštesnės garso izoliacijos langų poreikį, o tuo pačiu ir didesnių išlaidų. Arba siena be langų gali būti atsukta į didelio garso lygio aplinką ir tada tik sienos izoliacija nulemia garso lygį patalpoje. Todėl ten, kur yra svarbu pasiekti maksimaliai galimą fasado sienos izoliaciją, rekomenduotina naudoti akmens vatą, o ne standžias polimerines izoliacines medžiagas“, – aiškina dr. A.Buska.
Užtikrinant akustinį komfortą, būtina rinktis tam skirtas medžiagas
Garso izoliacijos sluoksniui pastato viduje – tarp butų, gretimų patalpų – reikia naudoti medžiagas, kurioms deklaruojamos atitinkamos garso izoliacinės savybės, pvz., garso sugertis ar dinaminis standumas. Garso sugerties koeficientas svarbus, norint pagerinti konstrukcijos orinio garso izoliaciją (ore sklindantis garsas arba oro virpesiai), o dinaminis standumas svarbus smūgio garso izoliacijai (garsas, sklindantis pastatų konstrukcijomis ir sukeliamas mechaninio poveikio – vaikščiojimo, beldimo).
Garso sugerties koeficientas apibūdina, kiek gerai ar blogai medžiaga sugeria garso energiją. Tobulai garso bangas sugeriančios medžiagos garso sugerties koeficientas prilygintas 1, o tobulai jas išsklaidančios ir praleidžiančios medžiagos garso sugerties koeficientas yra 0. LST EN ISO 11654 standartas klasifikuoja garsą sugeriančias medžiagas į klases nuo A iki E pagal jų gebą sugerti garsą. Taigi A klasės medžiagos sugeria garsą geriausiai, E – prasčiausiai. Akmens vatos plokštės dėl akytos struktūros bei didesnio tankio pasižymi gera garso izoliacija, nes ROCKWOOL plokščių garso sugerties koeficientas yra 0,75–1, jos priskiriamos aukščiausiai A garso sugerties klasei. Smūgio garso izoliavimo efektyvumui svarbus medžiagos dinaminio standumo rodiklis: kuo mažesnis, tuo geriau izoliuojamas smūgio garsas.
Klaidos arba nebrangi, bet svarbi sandarinimo juosta
Dažnai statybos ar apdailos metu iš karto nepasirūpinama teisingais garso izoliaciniais sprendimais, todėl vėliau tai padaryti sunku, nepatogu ir ženkliai brangiau, nes didžiulę įtaką akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės, medžiagų parinkimas ir kruopštus įrengimas.
Pvz., įrengiant pertvaras tarp kambarių ar butų, nepaklojama garsą slopinanti ir izoliuojanti tarpinė (sandarinimo juosta). Ji nebrangi, bet labai reikalinga ir turi būti klijuojama ant apvadinių horizontalių ir vertikalių karkasinių profilių, besiglaudžiančių prie gretimų atitvarų – sienų, lubų ir grindų. Norint užtikrinti gerą garso izoliaciją, reikia rinktis ir didesnio tankio (ploto vieneto svorio) medžiagas bei tas, kurioms gamintojas deklaruoja garso izoliacines savybes, ir montuoti pagal paskirtį. Teisingas ir kokybiškas montavimas užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį. Todėl, pvz., pertvarose montuojant akmens vatą reikia pilnai užpildyti ertmes tarp metalinių ir medinių karkaso elementų. Naudojamų plokščių plotis turi būti 10–20 mm didesnis už profilių žingsnį tam, kad patikimai užpildytų visą erdvę ir neliktų tarpų. Pasirinkus didesnio tankio gaminį (palyginus su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose), jis pats išlaiko formą, todėl nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje, taip sukurdamas triukšmo tiltus.
Akustinis komfortas esamuose pastatuose: galimi 2 variantai
Orinio triukšmo slopinimui tarp gretimų butų ar kambarių labiausiai paplitęs sprendimas – įrengti papildomą karkasinę pertvarą su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. O akustinės savybės labai priklauso nuo medžiagos ploto vieneto masės. Šioje konstrukcijoje masė yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį, taip pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos. Todėl patariama ertmę užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte (pvz., SUPERROCK PREMIUM, kurios garso sugerties koeficientas aw = 0.90–1, priklausomai nuo pasirinkto gaminio storio). Tinkama plokštė ne tik sugertų triukšmą, bet ir neleistų atsirasti horizontalioms stovinčioms bangoms.
Norint pagerinti izoliaciją, galimi variantai: pirmasis – didinti ploto vieneto masę, t.y. gipso kartono masę. Antrasis, gerokai pigesnis, – storinti užpildą. Rekomenduojama atriboti tą pertvarą nuo gretutinės sienos, kad maksimaliai sumažėtų garso sklidimas per gretutines konstrukcijas – tam naudojamos garsą slopinančios ir izoliuojančios elastingos tarpinės bei vengiama standaus mechaninio tvirtinimo tiesiai prie gretutinių konstrukcijų. Jeigu smūgio garsas persiduoda į žemiau esančias patalpas per tarpaukštines perdangas, sprendimas kur kas sudėtingesnis ir praktiškai be plūdriųjų grindų sistemos sunkiai įgyvendinamas, nes šioje konstrukcijoje būtent 20–30 mm storio specialios akmens vatos plokštės (ypač pasižyminčios mažu dinaminiu standumu, pvz., STEPROCK PLUS) ir sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį, kuris veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio garso izoliaciją. Taip pat svarbu visu perimetru atskirti išlyginamąjį sluoksnį nuo sąlyčio su gretimomis sienomis, mažinant šoninį garso perdavimą per gretutines konstrukcijas.
Aukštesnė garso klasė reikalauja didesnių investicijų, tačiau ir jos negarantuoja ramybės, jeigu nekokybiškai atliktas darbas ar pasirinktos netinkamos medžiagos. Todėl svarbu ne tik suvokti, kas yra garsas, ne tik žinoti, kaip jį sumažinti, bet ir įvertinti daugelį proceso dedamųjų.
2022-11-22