Veiklos stabdymas ar bankrotas – ne vienintelė išeitis: restruktūrizavimas gali padėti išsaugoti verslą net krizės akivaizdoje
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis
Didžiulės energetikos ir žaliavų kainos ne vieną šalyje veikiantį verslą priverčia susimąstyti apie savo ateitį ir veiklos tęstinumą. Užgriuvus nepakeliamoms sąskaitoms už elektrą ar kitiems neplanuotiems įsipareigojimams, veiklos stabdymas, darbuotojų atleidimas ar net bankrotas atrodo neišvengiami. Visgi sudėtingoje situacijoje egzistuoja ir kita išeitis – įmonės restruktūrizavimas, galintis padėti verslui atsitiesti, tačiau dar neretai atmetamas dėl mitais apaugusio rinkos požiūrio.
Įsipareigojimai niekur nedingsta
Ekonominei situacijai Lietuvoje esant itin įtemptai vis dažniau pasigirsta įmonių planai laikinai stabdyti savo veiklą. Tai iš esmės yra įmanoma, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad nevykdant veiklos ir neatliekant jokių ūkinių operacijų įsipareigojimai savo kreditoriams niekur nedingsta.
Kreditoriais gali būti įvairiausi subjektai – Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, kiti juridiniai asmenys, verslo partneriai, darbuotojai. Galiojantys įstatymai ir dauguma sutarčių nesuteikia teisės vienašališkai nuspręsti nevykdyti įsipareigojimų mokėti mokesčius ir atlyginimus, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ir pan. Šių prievolių nevykdymas galimas tik tuo atveju, jei yra susitariama su kreditoriais, tačiau susitarimo nepasiekus ir neatliekant mokėjimų, prievolė yra pažeidžiama. Nevykdant savo įsipareigojimų net ir sustabdžius veiklą įmonėms gresia ne tik žala jų įvaizdžiui, bet ir ieškiniai ar net dar stipresnis finansinės situacijos pablogėjimas.
Vertinant dabartinę padėtį taip pat svarbu suprasti, kad ji nepasikeis drastiškai ir energetikos kainos per naktį į prieš tai buvusį lygį negrįš. Tad verslas turi būti pasirengęs tam, kad tam tikrą laikotarpį gyvensime su didelėmis sąskaitomis už elektrą ir turėti veiksmų planą.
Išeitis – restruktūrizavimas?
Labai svarbu, kad į sudėtingą situaciją patekusios įmonės apgalvotų įvairias priemones, leidžiančias padėti savo verslui, viena tokių, – restruktūrizavimas. Šio proceso metu finansinių sunkumų turinčiai įmonei suteikiama galimybė susimokėti susidariusias skolas, atkurti savo mokumą, išlaikyti veiklos tęstinumą ir išvengti jos žlugimo – bankroto paskelbimo. Pradėjus įmonės restruktūrizavimą bendrovei suteikiama apsauga nuo kreditorių ir išvengiama galimo įmonės turto arešto.
Įsivaizduokime situaciją: įmonė „X“ jau turi 500 tūkst. eurų įsipareigojimų ir supranta, kad būsimi įsipareigojimai, 400 tūkst. eurų sąskaita elektros tiekėjui, bus nepakeliami ir prives įmonę prie bankroto. Iškėlus restruktūrizavimo bylą ir tuos 500 tūkst. eurų užšaldžius, kreditoriai neturi teisės reikalauti įvykdyti šių įsipareigojimų priverstine tvarka. Teismui pritarus, sudaromas 4–5 metų laikotarpio, per kurį įmonė privalės įvykdyti užšaldytus įsipareigojimus, planas.
Žinoma, restruktūrizavimas neatleidžia įmonės nuo kitų einamųjų mokėjimų, įskaitant už energetikos paslaugas, tačiau suteikia galimybę atsitiesti kurį laiką nevykdant užšaldytų įsipareigojimų, o juos padengiant per tam tikrą laiką.
Nepagrįsta baimė ir įsisenėję stereotipai
Nors restruktūrizavimas gali būti puiki išeitis susiduriant su finansiniais sunkumais, nuo jo neretai atbaido klaidingi įsitikinimai. Rinkoje vis dar vyrauja įspūdis, kad iškelta restruktūrizavimo byla reiškia negrįžtamą įmonės nemokumą. Tačiau pagal galiojantį naująjį įstatymą, šią bylą galima kelti ir prevenciškai – numatant galimą nemokumą po tam tikro laiko ir taip jo išvengiant.
Svarbu suprasti, kad restruktūrizavimas nėra bankrotas – jei iškeliama bankroto byla, nušalinami direktoriai ir valdyba, o paskirtas administratorius turi tikslą parduoti įmonės turtą, gauti pinigus, išdalinti juos kreditoriams ir likviduoti įmonę. Restruktūrizavimo proceso metu įmonės vadovai, akcininkai vykdo veiklą kartu su administratoriaus priežiūra, taip nuolat gaunant profesionalius patarimus. Tiesa, šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad administratorius net nėra privalomas. Visgi tokio profesionalo buvimas šalia neabejotinai yra geresnis sprendimas.
Restruktūrizavimo galimybes svarstantys verslo atstovai dažnai galvoja ir apie neigiamą poveikį, kuris ir yra susijęs su įsisenėjusiais stereotipais grįstu rinkos požiūriu. Pasitaiko manančių, kad restruktūrizavimo bylą iškėlusiai įmonei bankai ar kitos finansų įstaigos nėra linkusios teikti garantijų ar kreditų. Taip pat klaidingai manoma, kad tokios įmonės negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Visgi susiklosčiusi nepalanki nuostata nėra priežastis atsisakyti restruktūrizavimo planų ir taip suteikti galimybę savo verslui toliau sėkmingai veikti. Atvira komunikacija ir atsakinga pozicija gali keisti rinkoje vyraujančius įsitikinimus ir paskatinti kitas įmones pagalvoti apie veiklos tęstinumo užtikrinimo sudėtingu laikotarpiu priemones.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Greta Kubiliūnaitė
Daugėja bandymų gelbėti verslą
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė požiūrį į nemokumą. Panaikinta iki tol galiojusi nuostata, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Dabar verslas turi kitą išeitį – restruktūrizavimą. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta 16 restruktūrizavimo procesų, tai yra 45,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ką tai rodo? Auga noras išgelbėti verslą, o ne jį numarinti.
Kalbant apie įmonės veiklą, noriu pabrėžti, kad bet kurio verslo vadovas apskritai privalo nuolat stebėti įmonės finansinę padėtį. Atsiradus pirmiesiems signalams, kad per artimiausius tris mėnesius įmonei gresia tapti nemokia, apie tai privaloma informuoti juridinio asmens dalyvius: akcininkus, narius ir pan. Vadovas taip pat turi teikti siūlymus, kaip spręsti finansinių sunkumų klausimus, užtikrinti būdus, apsaugančius kreditorių interesus, bei vengti bet kokių veiksmų, kurie gali pakenkti įmonei ar jos dalininkams.
Deja, bet realybė yra tokia, kad net ir identifikavus gresiančius finansinius iššūkius, juos ne visada pavyksta įveikti. Jei juridinis asmuo galiausiai vis tiek tampa nemokiu, nebegali vykdyti prievolių arba įsipareigojimai viršija turto vertę, įmonės vadovas yra įpareigotas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Noriu dar kartą priminti anksčiau tekste išsakytą mintį – negalėjimas vykdyti įsipareigojimų dar nereiškia, kad įmonė bankrutuoja.
Sprendimas dėl restruktūrizavimo – teismo rankose
Su sunkumais susidūręs verslas gali restruktūrizuotis. Teisę inicijuoti šį procesą turi įmonės vadovas arba kreditorius, kurio reikalavimas (pradelstas) viršija 10 minimalių mėnesinių algų. Visgi svarbu suprasti, kad norint, jog šis procesas būtų sėkmingas, įmonė turi ir toliau tęsti savo veiklą bei būti gyvybinga ir užtikrinti, kad bendrovės rezultatai leis atsiskaityti su kreditoriais. Verdiktas, ar nemoki įmonė yra gyvybinga, yra teismo rankose. Jis, įvertinęs įmonės vykdomą veiklą ir jos perspektyvas, priežastis, kurios lėmė bendrovės nemokumą bei numatomą gauti pelną, priima sprendimą. Svarbu vaidmenį gali suvaidinti ir bendrovės darbuotojų skaičius, taip pat atsižvelgiama, ar su jais įmonė atsiskaito. Susidūrus su finansiniais iššūkiais, įmonės restruktūrizavimas atrodo kaip „win-win“ situacija: verslas išvengia bankroto, toliau tęsia savo veiklą, išsaugomos darbo vietos bei išgelbėjama įmonės ir vadovo reputacija.
Finansinių iššūkių pamokas reikia išmokti
Visgi nerti stačia galvą į restruktūrizavimą taip pat nerekomenduočiau. Kiekvienos apie tai galvojančios įmonės vadovui pirmiausiai siūlau įvertinti, ar bendrovė iš tiesų yra pajėgi veikti: kokie yra įmonės infrastruktūros, žaliavų ir piniginiai ištekliai? Kokie bus kaštai, jei įmonė ir toliau tęs veiklą? Iš ko šie kaštai bus padengiami? Jei atsakymai į šiuos klausimus rodo, kad reikiamų pajėgumų nėra, nėra abejonių, kad net ir tinkamai suplanuotas procesas nebus įgyvendintas. Prisiminkite, kad ruošiantis restruktūrizavimui, planuoti einamuosius mokėjimus reikia iš anksto. Net jei restruktūrizavimo byla ir bus iškelta, bendrovė vis tiek privalės mokėti mokesčius bei kitus komercinei veiklai užtikrinti reikalingus mokėjimus.
Bet kuriai duobėje atsidūrusiai įmonei siūlau iš anksto pradėti mokytis iš praeities klaidų: labai svarbu numatyti veiksmus, kurie leistų išvengti pasikartojančių finansinių problemų ateityje. Pavyzdžiui, jei esate įmonės vadovas, galbūt vertėtų pagalvoti apie dalies nuostolingos veiklos atsisakymą ir žmogiškųjų išteklių sumažinimą? Žinoma, yra ir kitų būdų, tokių kaip naujų verslo partnerių paieška ar derybos dėl palankesnių verslo sąlygų. Šių dalykų visuma gali padėti stabilizuoti įmonės finansinę situaciją, o išanalizavus savo klaidas ir iš jų pasimokius, žodžiai „bankrotas“ ar „restruktūrizavimas“ tampa nebe tokie baisūs.
Paskelbta 2022-10-11, atnaujinta 2023-12-14