Tyrimas atskleidė, kaip lietuviai rūpinasi klausa
Klausa – vienas iš penkių svarbiausių žmogaus pojūčių. Deja, juo rūpinamasi vangiai. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, daugiau nei 400 mln. žmonių visame pasaulyje turi klausos sutrikimų. Oficialiais duomenimis, 2 iš 3 klausos sutrikimą turinčių europiečių nesprendžia problemos ir numoja į ją ranka. Net 15 proc. apklaustų klausos sutrikimų turinčių lietuvių nėra tikrinęsi klausos, o 25 proc. tai darė seniau nei prieš penkerius metus, atskleidė klausos centro „Audiomedika“ užsakymu „RAIT GROUP“ atlikto tyrimo rezultatai.
Jauni asmenys tikrinasi rečiau
Klausos patikra yra būtina profilaktikos priemonė, nepriklausomai nuo asmens amžiaus. Ją rekomenduotina pasitikrinti kasmet. Klausos patikros tyrimas užtrunka vos keletą minučių ir gali padaryti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Tačiau klausos patikrą dažniau atlieka tie, kurie jau nešioja klausos aparatus.
Tyrimų bendrovės „RAIT GROUP“ tyrimas atskleidė, kad respondentai, naudojantys klausos aparatus, dažniau linkę tikrintis klausą palyginti su asmenimis, turinčiais klausos sutrikimą, tačiau šiuo metu nenaudojančiais klausos aparato.
Daugiau nei pusė klausos aparatų naudotojų klausą tikrinosi per paskutinius 12 mėnesių (57 proc.). Tuo tarpu, tarp klausos aparatų nenaudojančių respondentų tokių buvo vos ketvirtadalis (25 proc.).
15 proc. nenaudojančių klausos aparatų apklausos dalyvių niekada nėra tikrinęsi klausos pas specialistą. Tarp visai nesitikrinusių klausos daugiau jaunesnių asmenų (18-34 m.). 25 proc. klausą tikrinosi seniau nei prieš 5-erius metus, o 36 proc. – seniau nei prieš 1-5 metus.
Neišsityrę klausos asmenys vengia kreiptis pagalbos į specialistus. Dažnai tai turi nemenką įtaką gyvenimo kokybės prastėjimui, taip pat kuria iškreiptą požiūrį į klausos aparatus.
Keičia gyvenimo kokybę
Klausos centro „Audiomedika“ rinkodaros vadovė Brigita Cipkutė-Jonaitienė sako, kad požiūris į klausos aparatų nešiojimą bėgant metams itin kinta. „Turiu pastebėti, kad šiandien tiek darbdaviai, tiek apskritai aplinkiniai nešiojančiuosius klausos aparatus priima pakankamai palankiai. Kalbant apie patyčias, visuomenėje privalome mažinti atskirtį ir įvairių sveikatos problemų stigmatizavimą, ne išimtis ir klausos sutrikimai.
Jei tai yra vienintelė priežastis, kodėl nepasiryžtama kreiptis dėl klausos aparato, raginčiau nedelsti, nes ir apklausos tyrimo rezultatai iškalbingi: klausos aparatų naudotojai apklausos metu išskyrė aukštą klausos aparato naudą įvairiose gyvenimo srityse“, – sako ji.
Anot respondentų, pradėjus nešioti klausos aparatus, svarbiausia yra padidėjęs pasitikėjimas savimi. 78 proc. apklausos dalyvių šį aspektą įvertino 4 arba 5 balais. Taip pat akivaizdus pagerėjęs socialinis gyvenimas (75 proc.). Respondentai įžvelgė pagerėjimą ir dalyvaujant grupiniuose užsiėmimuose bei darbiniuose santykiuose (po 72 proc.).
Klausos sutrikimo nevertina rimtai
Apklausos dalyviai, turintys klausos sutrikimų, tačiau šiuo metu nenaudojantys klausos aparatų, pagrindine to priežastimi išskyrė tai, kad, jų nuomone, jų klausa dar nėra pakankamai „prasta“, kad būtų būtinas klausos aparatas (59 proc.). Taip pat dalis įvardijo, kad klausos problema yra tik su viena ausimi ar yra patiriamas spengimas ausyse (po 19 proc.). 14 proc. apklausos dalyvių mano, kad klausos aparatas yra nepatogus nešioti.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad klausos sutrikimas net vienoje ausyje, gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei, o kartais net žmogaus saugumui. Pavyzdžiui, einant per gatvę, neprigirdint viena ausimi, atlekiantį automobilį galima pastebėti per vėlai. Bendraujant su žmonėmis, tenka nuolat pasisukti į žmogų. Kai kam toks elgesys tampa įpročiu, tačiau gerai girdėti abiem ausimis yra itin svarbu.
Kalbant apie klausos aparatų patogumą – šiuo metu esama ir įausinių ir užausinių aparatų, didelė modelių ir jų funkcijų įvairovė, todėl tikrai galima rasti patogiausią sau variantą“, – sako B.Cipkutė-Jonaitienė.
Reikšmingas specialisto vaidmuo
Daugiau nei trečdalis žmonių prieš įsigydami klausos aparatą atlieka informacijos paiešką. Vieni konsultuojasi su gydytoju otorinolaringologu (LOR), naudojasi „Google“ platforma, kiti – klausos centrų ar klausos aparatų gamintojų puslapiuose rasta informacija. Vis dėlto, labiausiai sprendimą įsigyti klausos aparatą lemia specialisto, pas kurį lankėsi, patarimai.
Tyrimo duomenimis, gydytojo rekomendacija yra svarbus aspektas lemiantis respondento apsisprendimą įsigyti klausos aparatą. 46 proc. apklausos dalyvių teigė, kad klausos aparatą paskatintų įsigyti LOR gydytojo rekomendacija, o 26 proc. vadovautųsi šeimos gydytojo konsultacija. Tačiau patekti specialisto konsultacijai visų pirma reikia turėti nusiskundimų dėl klausos, deja, panašu, kad dalis lietuvių į savo klausos problemas vis dar nežiūri rimtai.
Klausos nusilpimo ir sutrikimo lygį gali nustatyti tik tam tinkamą kvalifikaciją turintis gydytojas, kuris, atsižvelgdamas į paciento situaciją, parenka jam tinkamiausią aparatą.
B.Jonaitienė rekomenduoja kreiptis į specialistus jaučiant diskomfortą ausyse, nesaugumo jausmą, dėl bendravimo sunkumų kylant norui jo vengti iš viso.
Triukšmas – vienas ryškiausių rizikos faktorių
Vaistininkės L. Mockutės nuomone, būtina žinoti, kokie yra pirmieji klausos sutrikimų simptomai, ir juos pajutus kreiptis į otorinolaringologą, kuris atliks išsamią apžiūrą. Svarbu išsiaiškinti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį ir, nustačius problemą, laiku pradėti gydymą.
„Svarbiausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ausų skausmas, ūžesys, spengimas ausyse ir suprastėjusi klausa“, – vardija BENU specialistė.
Dalindamasi patirtimi V. Vainutienė sako, kad apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą jos pacientai suprato pajutę sunkumą dalyvauti pokalbyje su daugiau žmonių nei įprastai, kadangi tekdavo prašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba dažniau žiūrėti į kalbančiojo lūpas. Gydytojos teigimu, to priežastis gali būti ne viena.
„Klausos kokybei įtakos gali turėti įvairios uždegiminės ausų ligos, traumos, įgimtos būklės ar paveldimi genetiniai veiksniai. Svarbų vaidmenį atlieka mityba, žalingi įpročiai, stresas, padidėjęs kraujospūdis ir medžiagų apykaitos sutrikimai“, – komentuoja otorinolaringologė.
Tiesa, didžiausiu rizikos veiksniu ekspertė įvardija triukšmą, kuriam jauni žmonės yra itin jautrūs. Akcentuojama, kad klausa gali sutrikti nuo dažno ir netaisyklingo naudojimosi ausinukais, lankymosi triukšminguose klubuose ar koncertuose. PSO duomenimis, virš milijardo 12–35 metų amžiaus asmenų dėl to gresia klausos praradimas.
Suaugusiesiems, anot V. Vainutienės, klausos problemos pasireiškia dėl su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo arba senatvinio prikurtimo.
„Klausos sutrikimai būna dviejų tipų – garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaida. Kliūtimi garsui praeiti gali tapti svetimkūnis išorinėje ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Suvokti garsą trukdo pažeistas ausies ar klausos nervas“, – aiškina otorinolaringologė.
Į nustatytą ar net jaučiamą klausos negalią žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tik išgirdę diagnozę puola ieškoti pagalbos priemonių, įsigyja klausos aparatus ir juos atsakingai dėvi. Kiti į problemą numoja ranka ir į specialistų kabinetus grįžta pajutę ūmų pablogėjimą.
Vyresniuosius būtina raginti pasitikrinti
Ne pirmus metus audiologijos srityje dirbanti V. Vainutienė sako pastebėjusi tendenciją – vyresnio amžiaus žmonės į specialistus kreipiasi tik stipriai nusilpus klausai ir tik paraginti šeimos narių. Tai yra vidutiniškai delsdami nuo 7 iki 10 metų.
Anot specialistės, tai per ilgas laiko tarpas, nes per jį prarandama galimybė išgirsti daugybę gyvenimo garsų ir nukenčia gyvenimo kokybė.
„Laiku nesikreipiant pagalbos, negydomas klausos sutrikimas progresuoja ir gali turėti įtakos psichologinių problemų vystymuisi. Negalėjimas išgirsti ilgainiui pradeda žmogų varginti, jis tampa uždaresnis, o tai apsunkina santykius su aplinkiniais. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija“, – komentuoja V. Vainutienė.
Nustatyta, jog trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi pablogėjusia klausa, tačiau pabrėžiama – su klausos problemomis susiduria ne tik vyresni žmonės.
Dalis jauno amžiaus pacientų su klausos problemomis susiduria vaikystėje ar paauglystėje. Klausos sutrikimai būdingi ir jauno amžiaus pacientams – dalis vaikų jau gimsta turėdami klausos negalią, kitai grupei jauno amžiaus pacientų klausos problemos išryškėja vaikystėje ar paauglystėje. O nediagnozuotas klausos sutrikimas daro neigiamą poveikį rezultatams ugdymo įstaigoje, elgsenai, todėl neretai tokiems vaikams reikalinga papildoma pagalba mokantis.
Programėlės padeda nustatyti triukšmo lygį ir apsaugoti klausą
Kalbėdama apie klausos apsaugą, BENU vaistininkė L. Mockutė šmaikštauja, jog apsauga primityvi – reikia palaikyti ausų higieną ir stengtis išvengti triukšmingos aplinkos.
Ji pažymi, kad ne mažiau svarbu leisti ausims pailsėti ir pasimėgauti tyla, atsakingiau rinktis laisvalaikio veiklas, vengti šaudymo, nardymo ar motociklizmo ir kitų pramogų, galinčių sukelti traumų.
„Tai reiškia – riboti garsą ir decibelus. Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamo triukšmo lygį“, – teigia vaistininkė.
Ji primena, kad trys BENU vaistinės (Vilniuje ir Kaune) su partneriais „Audiomedika“ suteikia galimybę pasitikrinti klausą savarankiškai.
L.Mockutės nuomone, kaip ir visose su sveikata susijusiose situacijose, itin svarbi sveika gyvensena ir sveika mityba.
„Pirmoji maistinių medžiagų grupė, padedanti saugoti ir gerinti klausą, yra folatai, labiau atpažįstami kaip folio rūgštis ar vitaminas B9. Jie padeda mažinti metams bėgant atsiradusį spengimą ausyse.
Kita maistinė medžiaga – cinkas. Jis turi antivirusinių ir uždegimus slopinančių savybių, todėl yra ypač naudingas staigiam klausos pablogėjimui gydyti.
Klausai naudingas ir astaksantinas – vienas natūraliausių gamtoje randamų antioksidantų. Astaksantino gausu mikrodumbliais mintančiuose jūros gyvūnuose, pavyzdžiui, lašišoje, vėžiagyviuose.“
2022-10-28, atnaujinta 2023-03-08