Tyrimas atskleidė, kaip lietuviai rūpinasi klausa



Klausa – vienas iš penkių svarbiausių žmogaus pojūčių. Deja, juo rūpinamasi vangiai. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, daugiau nei 400 mln. žmonių visame pasaulyje turi klausos sutrikimų. Oficialiais duomenimis, 2 iš 3 klausos sutrikimą turinčių europiečių nesprendžia problemos ir numoja į ją ranka. Net 15 proc. apklaustų klausos sutrikimų turinčių lietuvių nėra tikrinęsi klausos, o 25 proc. tai darė seniau nei prieš penkerius metus, atskleidė klausos centro „Audiomedika“ užsakymu „RAIT GROUP“ atlikto tyrimo rezultatai.

Jauni asmenys tikrinasi rečiau

Klausos patikra yra būtina profilaktikos priemonė, nepriklausomai nuo asmens amžiaus. Ją rekomenduotina pasitikrinti kasmet. Klausos patikros tyrimas užtrunka vos keletą minučių ir gali padaryti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Tačiau klausos patikrą dažniau atlieka tie, kurie jau nešioja klausos aparatus.

Tyrimų bendrovės „RAIT GROUP“ tyrimas atskleidė, kad respondentai, naudojantys klausos aparatus, dažniau linkę tikrintis klausą palyginti su asmenimis, turinčiais klausos sutrikimą, tačiau šiuo metu nenaudojančiais klausos aparato.

Daugiau nei pusė klausos aparatų naudotojų klausą tikrinosi per paskutinius 12 mėnesių (57 proc.). Tuo tarpu, tarp klausos aparatų nenaudojančių respondentų tokių buvo vos ketvirtadalis (25 proc.).

15 proc. nenaudojančių klausos aparatų apklausos dalyvių niekada nėra tikrinęsi klausos pas specialistą. Tarp visai nesitikrinusių klausos daugiau jaunesnių asmenų (18-34 m.). 25 proc. klausą tikrinosi seniau nei prieš 5-erius metus, o 36 proc. – seniau nei prieš 1-5 metus.

Neišsityrę klausos asmenys vengia kreiptis pagalbos į specialistus. Dažnai tai turi nemenką įtaką gyvenimo kokybės prastėjimui, taip pat kuria iškreiptą požiūrį į klausos aparatus.

Keičia gyvenimo kokybę

Klausos centro „Audiomedika“ rinkodaros vadovė Brigita Cipkutė-Jonaitienė sako, kad požiūris į klausos aparatų nešiojimą bėgant metams itin kinta. „Turiu pastebėti, kad šiandien tiek darbdaviai, tiek apskritai aplinkiniai nešiojančiuosius klausos aparatus priima pakankamai palankiai. Kalbant apie patyčias, visuomenėje privalome mažinti atskirtį ir įvairių sveikatos problemų stigmatizavimą, ne išimtis ir klausos sutrikimai.

Jei tai yra vienintelė priežastis, kodėl nepasiryžtama kreiptis dėl klausos aparato, raginčiau nedelsti, nes ir apklausos tyrimo rezultatai iškalbingi: klausos aparatų naudotojai apklausos metu išskyrė aukštą klausos aparato naudą įvairiose gyvenimo srityse“, – sako ji.

Anot respondentų, pradėjus nešioti klausos aparatus, svarbiausia yra padidėjęs pasitikėjimas savimi. 78 proc. apklausos dalyvių šį aspektą įvertino 4 arba 5 balais. Taip pat akivaizdus pagerėjęs socialinis gyvenimas (75 proc.). Respondentai įžvelgė pagerėjimą ir dalyvaujant grupiniuose užsiėmimuose bei darbiniuose santykiuose (po 72 proc.).

Klausos sutrikimo nevertina rimtai

Apklausos dalyviai, turintys klausos sutrikimų, tačiau šiuo metu nenaudojantys klausos aparatų, pagrindine to priežastimi išskyrė tai, kad, jų nuomone, jų klausa dar nėra pakankamai „prasta“, kad būtų būtinas klausos aparatas (59 proc.). Taip pat dalis įvardijo, kad klausos problema yra tik su viena ausimi ar yra patiriamas spengimas ausyse (po 19 proc.). 14 proc. apklausos dalyvių mano, kad klausos aparatas yra nepatogus nešioti.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad klausos sutrikimas net vienoje ausyje, gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei, o kartais net žmogaus saugumui. Pavyzdžiui, einant per gatvę, neprigirdint viena ausimi, atlekiantį automobilį galima pastebėti per vėlai. Bendraujant su žmonėmis, tenka nuolat pasisukti į žmogų. Kai kam toks elgesys tampa įpročiu, tačiau gerai girdėti abiem ausimis yra itin svarbu.

Kalbant apie klausos aparatų patogumą – šiuo metu esama ir įausinių ir užausinių aparatų, didelė modelių ir jų funkcijų įvairovė, todėl tikrai galima rasti patogiausią sau variantą“, – sako B.Cipkutė-Jonaitienė.

Reikšmingas specialisto vaidmuo

Daugiau nei trečdalis žmonių prieš įsigydami klausos aparatą atlieka informacijos paiešką. Vieni konsultuojasi su gydytoju otorinolaringologu (LOR), naudojasi „Google“ platforma, kiti – klausos centrų ar klausos aparatų gamintojų puslapiuose rasta informacija. Vis dėlto, labiausiai sprendimą įsigyti klausos aparatą lemia specialisto, pas kurį lankėsi, patarimai.

Tyrimo duomenimis, gydytojo rekomendacija yra svarbus aspektas lemiantis respondento apsisprendimą įsigyti klausos aparatą. 46 proc. apklausos dalyvių teigė, kad klausos aparatą paskatintų įsigyti LOR gydytojo rekomendacija, o 26 proc. vadovautųsi šeimos gydytojo konsultacija. Tačiau patekti specialisto konsultacijai visų pirma reikia turėti nusiskundimų dėl klausos, deja, panašu, kad dalis lietuvių į savo klausos problemas vis dar nežiūri rimtai.

Klausos nusilpimo ir sutrikimo lygį gali nustatyti tik tam tinkamą kvalifikaciją turintis gydytojas, kuris, atsižvelgdamas į paciento situaciją, parenka jam tinkamiausią aparatą.

B.Jonaitienė rekomenduoja kreiptis į specialistus jaučiant diskomfortą ausyse, nesaugumo jausmą, dėl bendravimo sunkumų kylant norui jo vengti iš viso.

2022-10-28