Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių tvarumas daro įtaką jų pirkiniams

Net 71 proc. pirkėjų Lietuvoje teigia, kad tvarumas turi reikšmingos įtakos renkantis prekes, rodo naujausias „Sustainable Brand Index“ tyrimas, kurį atliko švedų tyrimų agentūra „SB Insight“. Tvarumo ekspertė pasakoja, kokie tvarumo aspektai Lietuvos visuomenėje yra aktualiausi.

2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje atlikto „Sustainable Brand Index” tyrimo metu net 71 proc. lietuvių nurodė, kad tvarumas jiems yra svarbus rodiklis įsigyjant prekes ar paslaugas, Latvijoje šis rodiklis siekia 65 proc., o Estijoje – 60 proc.

„Remiantis šio kasmet atliekamo tyrimo duomenimis, 2021 m. tvarumo svarba Lietuvos pirkėjų apsisprendimui buvo šiek tiek sumažėjusi – jis buvo reikšmingas 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes tuo laikotarpiu visuomenės dėmesį buvo pasigvelbusi pandemija ir jos padariniai. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje – priešingai nei Estijoje ar Latvijoje – tvarumo svarba vėl stabiliai auga jau dvejus metus iš eilės“, – sako Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Jos teigimu, įmonių tvarumo Lietuvoje svarba galėjo didėti dėl pasibaigusios pandemijos, vis ryškėjančios klimato kaitos, karo Ukrainoje, visuomenės brandos.

„Verta prisiminti, kad tvarumas – tai ne tik įmonės „žalumas“, rūpestis aplinka. Gyventojai, apsispręsdami, kurią prekę ar paslaugą rinktis, vertina ir kitus tvarumo aspektus, pavyzdžiui, verslo etiką, pagalbą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, žmogaus teisių užtikrinimą ir darbo sąlygas“, – sako R. Didjurgytė.

Labiausiai rūpi – geros darbo sąlygos

Ankstesni „SB Insight“ tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams iš visų tvarumo aspektų svarbiausia yra, ar įmonė užtikrina geras darbo sąlygas savo darbuotojams.

„Džiugu, kad dėl vartotojų ir darbuotojų lūkesčių bei į Lietuvą ateinančių investuotojų darbo sąlygos Lietuvoje nuolat gerėja. Auga atlyginimai ir kitų naudų spektras, vis labiau rūpinamasi darbuotojų fizine ir emocine sveikata. Pavyzdžiui, mes pirmieji savo veiklos srityje visiems darbuotojams suteikę privatų sveikatos draudimą užkrėtėme geruoju pavyzdžiu ir daugiau įmonių“, – sako R. Didjurgytė.

Stebi pakuočių tvarumą

Taip pat Lietuvos gyventojams rūpi, ar įmonė perdirba arba naudoja perdirbtas medžiagas, ar siūlo tvaresnes pakuotes. Nors pastaruoju metu teisės aktais yra vis labiau skatinamas tvaresnių pakuočių naudojimas, R. Didjurgytė pažymi, kad atsakingos įmonės turėtų pačios imtis papildomos iniciatyvos.

„Pavyzdžiui, mūsų parduotuvėse jau daugiau nei trejus metus prie kasų nebėra vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Taip pat aktyviai mažiname plastiko kiekį mūsų privačių prekių ženklų pakuotėse ir siekiame, kad nuo 2025 m. pabaigos visos mūsų plastikinės pakuotės būtų perdirbamos. Kadangi šiemet „SB Insights“ tyrime Lietuvos gyventojai „Lidl“ ketvirtą kartą įvertino kaip tvariausią prekės ženklą, matome, kad žmonėms šie dalykai tikrai yra svarbūs“, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Svarbu efektyviai naudojama energija

Tarp kitų Lietuvos gyventojų vertinamų tvarumo aspektų – efektyvus energijos vartojimas. Pasak R. Didjurgytės, tai pastaraisiais metais tapo itin aktualu ir dėl klimato kaitos, ir dėl išaugusių iškastinio kuro kainų, ir dėl priklausomybės nuo Rusijos mažinimo.

„Mes jau kelerius metus perkame tik atsinaujinančių šaltinių elektros energiją, taip pat gaminame ją savo saulės elektrinėse ir plečiame jų tinklą. Taip pat esame įdiegę ISO 50001 energijos vadybos standartą ir taikome daugybę inovatyvių energijos taupymo sprendimų. Norėdami padėti gyventojams taip pat mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, plečiame elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose naudojama tik atsinaujinanti energija“, – teigia R. Didjurgytė.

Vietinė produkcija

Socialinės atsakomybės ekspertė pastebi, kad pirkėjai dažnai teikia prioritetą Lietuvoje pagamintoms maisto prekėms.

„Vietiniams produktams transportuoti paprastai reikia mažiau kuro, todėl išsiskiria mažiau šiltnamio dujų. Be to, perkant Lietuvoje pagamintus produktus, remiami vietiniai gamintojai. Mes nuolat plečiame bendradarbiavimą su vietiniais tiekėjais, kurių šiuo metu skaičiuojame apie 240. Privačių prekių ženklų partneriams „Lidl“ taiko griežtus tarptautinius kokybės ir tvarumo reikalavimus, tad džiugu, jog Lietuvos gamintojai ir ūkininkai noriai imasi papildomų veiksmų šiems reikalavimams įgyvendinti“, – sako R. Didjurgytė.

Agentūra „SB Insight“ tvariausių prekės ženklų tyrimą atlieka kasmet nuo 2011 m. bei analizuoja, kaip ir kodėl vartotojai vertina prekių ženklų tvarumą. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas kasmet nuo 2020 metų.

Tyrimas atskleidžia: verslai turi svariau prisidėti prie visuomenės iššūkių sprendimo

Pastebima, kad tvarumo komunikacijos aplinka keičiasi: tam įtakos daugiausiai turi besikeičiančios visuomenės nuomonės. Jei gyventojams anksčiau labiausiai rūpėjo realistiški tvarumo tikslai, svarbiausiu pagrindu, įrodančių tvarią veiklą, tampa sertifikuotų produktų, paslaugų teikimas ir veiklos procesai. Be to, vis daugiau dėmesio pageidaujama skirti ir vidaus kontrolei. Todėl verslai bus priversti ieškoti naujų būdų, kaip patraukliai kalbėti apie tai, kas svarbu planetai, atskleidė naujausias tyrimas, kurį trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje atliko „Miltton Group“ ir komunikacijos agentūra „Bosanova“.

„Tvarumas jau kurį laiką yra tarp svarbiausių verslo prioritetų. Šią tendenciją dar labiau skatina nauji Europos Sąjungos reikalavimai. Nors apie tvarumą kalbame kone kasdien, iššūkių verslui nuo to nemažėja, keičiasi ir komunikacijos vaidmuo. Jei anksčiau komunikacija apsiribodavo įmonių tvarumo pastangų nušvietimu, tai dabar komunikacijos projektai gali aktyviai prisidėti prie konkrečių ir pamatuojamų tvarumo tikslų siekimo“, – tvarumo komunikacijos tendencijoms pristatyti skirtame renginyje sakė komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius.

Tvarumo infliacija

Renginyje kalbėjusi Estijos komunikacijos ir viešųjų reikalų bendrovės „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovė Helen Tammemae atkreipė dėmesį į tai, kad tie, kurie labiausiai domisi tvarumu, yra pavargę nuo šios temos pranešimų. Ir nenuostabu, ši tema – sudėtinga ir daugialypė. Vis dėlto, ji laikosi nuomonės, kad įmonės neturėtų prarasti vilties, kai kalbama apie vartotojus, vertinančius tvarumą.

„Prasminga komunikacija yra sąžininga komunikacija. Vartotojai puikiai žino, kad nėra absoliučiai tvarių pasirinkimų – šio fakto nereikėtų nuvertinti. Tačiau didžiulius, sunkiai įvertinamus tvarumo tikslus patartina suskaidyti į smulkesnius, kurie – ir paprastesni, ir labiau suprantami, nes vartotojų pasitikėjimas įgyjamas per konkretumą“, – tikino H. Tammemae.

Konkurencinis spaudimas – tuoj išsiverš

Remiantis naujausiais mažmeninės prekybos duomenimis, vartotojai linkę peržiūrėti savo apsipirkimo įpročius, vis dažniau prioritetą teikiant produktų ir paslaugų kainai, o ne tvarumui. Anot „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovės, mažos kainos tampa kone svarbiausiu veiksniu priimant sprendimus dėl pirkimo. Tačiau ji tvirtina, kad remtis vien tik šia išvada – nepakanka.

„Iš mažmeninės prekybos duomenų nematyti, kokį skausmą jaučia žmonės, priimdami, jų manymu, netvarius sprendimus. Bus įdomu stebėti, kur šis spaudimas prasiverš, kai ekonominė padėtis pagerės. Net jei to ir nesimato prekių kvituose, po blizgančiu paviršiumi jaučiamas vis didesnis poreikis verslams elgtis tvariau“, – sakė H. Tammemae.

Jos teigimu, vartotojai darys vis didesnį spaudimą verslo organizacijoms ne tik dėl tvarių produktų ir paslaugų, bet ir tikėsis iš jų konkrečios pozicijos visuomenei svarbiais klausimais. Tai patvirtina ir pernai rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas Baltijos šalių ir Suomijos gyventojų tvarumo suvokimo tyrimas.

Jo duomenimis, 63 proc. apklaustųjų Baltijos šalyse ir Suomijoje teigia, kad verslas turėtų kur kas aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas ir svariai prisidėti prie visuomenei svarbių problemų sprendimo. Lietuvoje taip manančių yra didžiausia dalis – net 69 proc., ir tai – daugiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių.

Veiksmingiausiomis priemonėmis, kurios įmonės gali įrodyti savo įsipareigojimą dirbti tvarumo labui pirmiausia įvardijami sertifikuoti produktai, paslaugos ir procesai – taip mano 44 proc. respondentų Baltijos regione. Šis įsipareigojimas svarbiausias – Lietuvoje, kur beveik kas antras (47 proc.) gyventojas laikosi tokios nuomonės. Nedaug atsilieka Estija, kur taip manančių – 45 proc. tarp apklaustųjų.

Kiek mažesnė dalis – 37 proc. – tvirtu tvarumo įsipareigojimu laiko skaidrią komunikaciją ir aiškią tvarumo atskaitomybę. Labiausiai šios pozicijos laikosi Suomijos gyventojai – 45 proc., kiek mažiau – Estijoje, kur taip manančių yra 42 proc. apklaustųjų.

Maždaug kas trečias Baltijos šalių gyventojas teigia, kad tvarumą aiškiai įrodytų verslo perėjimas prie tvaresnio veiklos modelio, taip pat realistiški tvarumo tikslai. Tuo metu ketvirtadalis (27 proc.) tikisi iš įmonių griežtesnės vidinės kontrolės ir tvarumo auditų.

„Komunikacija šiame kontekste yra tiltas tarp sąmoningumo ir veiksmų. Ji didina informuotumą ir skatina įsitraukti į tvarumo klausimus, taip pat keičia verslo bendravimo su vartotojais būdą. Šiandien tikimasi, kad įmonės skaidriai informuos apie savo aplinkosaugos praktiką ir suderins savo pranešimus su tvariomis vertybėmis“, – teigė „Miltton New Nordics“ atstovė.

Tvarumo komunikacija – nuoširdi, paprasta ir aiški

Komunikacijos ir tvarumo ekspertai vieningai pabrėžė, kad dėl gausybės pasirinkimų vartotojams tenkančią naštą verslas gali sumažinti pasitelkdamas tvarią komunikaciją.

„Įdomi tendencija, kurią atskleidžia mūsų tyrimai, yra tai, jog žmonės nori nuoširdumo iš įmonių. Jie nori girdėti ne tik pagyras apie pasiektus rezultatus, bet ir apie iššūkius, su kuriomis susiduriama siekiant tapti tvaresniais. Žmonės nori autentiškų, o ne tik nublizgintų istorijų“, – pabrėžė „Bosanova“ vadovas V. Matulevičius.

Renginyje „Lidl Lietuva“ tvarumo iniciatyvas pristatęs bendrovės korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad ilgalaikiai įsipareigojimai daro reikšmingiausią teigiamą įtaką ir realų pokytį tiek gamtai, tiek ir visuomenei. Į prekybos tinklo tvarumo iniciatyvas neretai įtraukiami ir patys pirkėjai.

„Siekiame tvarią veiklą užtikrinti visose srityse: rūpinamės biologine įvairove, skatiname sveikesnę mitybą, mažiname išmetamo plastiko bei popieriaus kiekius, taip pat tausojame elektros energijos bei vandens resursus. Kad šie tikslai būtų įgyvendinti kuo efektyviau, nuolat imamės tiek vidinių, tiek išorinių iniciatyvų, prie kurių kviečiami prisidėti ne tik mūsų kolegos, bet ir mūsų klientai, visi Lietuvos gyventojai. Aiškiai matome, jog tokia strategija – pasiteisina“, – sakė A. Bubnelis.

Tuo metu H. Tammemae įvardijo, kad tvarumas jau seniai peržengė įprastas savo, kaip sąvokos, ribas ir tapo neišvengiamu, bet žaviu imperatyvu.

„Mes atkreipiame dėmesį į tvarumą, tyrinėjame jo integravimą į pagrindines įmonių strategijas. Tačiau įmonės bijo kalbėti, nes įsivaizduoja save nesant pakankamai tvariomis. Vis dėlto, tiesa yra tokia, kad žmonės nori jus suprasti. Todėl reikia drąsiau kalbėti apie tai, kad nesame tobuli, neslėpti to, ir vis tiek pasakoti apie tai, kokie esame tvarūs“, – pabrėžė „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovė.

Tikrasis tvarumas prasideda, kai mąstome apie daiktų gyvavimo ciklą

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas nėra naujas, jis vis dar nėra labai paplitęs. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė pasakoja, kad gyvavimo ciklo analizė dažniausiai naudojama, norint atsakyti į klausimą: kas palieka didesnį CO2 pėdsaką aplinkoje – daugkartinis produktas, kuriam pagaminti reikia daug žaliavų, ar vienkartinis, kuris bus naudojamas tik kartą?

Kas yra gyvavimo ciklo mąstysena?

Gyvavimo ciklo mąstysena – tai produkto ar paslaugos gyvavimo laiko įvertinimas nuo pat jo sukūrimo – iki sunaikinimo. Dr. R. Mikučionienė pasakoja, kad daikto gyvavimo ciklą sudaro žaliavų išgavimas, medžiagų ir produkto gamyba, naudojimo laikas ir sunaikinimas.

„Kiekvieną daikto gyvavimo ciklo etapą galima vertinti labai skirtingai. Pavyzdžiui, visiems žinoma, kad tvariau yra naudoti daugkartinį puodelį, nei vienkartinį. Tačiau jūs galite pamiršti pasiimti savo puodelį ir dėl to turėsite pirkti vienkartinį. Galima vadovautis gyvavimo ciklo mąstysenos principais – vienkartinį puodelį naudoti be plastikinio dangtelio. Taip sumažinsite išteklių, reikalingų puodeliui pagaminti, kiekį bei sutaupysite energijos, kuri būtų skirta jo perdirbimui“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Gyvavimo ciklo mąstysenoje vertinama ir daugiau rodiklių. Svarbu ne tik iš ko daiktas pagamintas, bet ir kiek dažnai ar ilgai bus naudojamas, ar jam naudoti reikės papildomų išteklių.

„Galvodami apie vienkartinį puodelį, mes vertiname naudojamus resursus jo gamybai ir perdirbimui, visada turėdami mintyje, kad šis bus panaudotas tik vieną kartą. Tuo tarpu, jei kalbame apie daugkartinį puodelį, vertiname tai, kad jį kaskart turėsime išplauti ir taip sunaudosime daugiau vandens. Šis vertinimas tinka ir kitiems daiktams, kurių veikimui reikia papildomai naudoti energiją ar šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, – teigia dr. R. Mikučionienė.

Svarbu ir kaip produktas transportuojamas

„Perkant tvarų produktą, svarbu įsivertinti, kaip jis iki jūsų atkeliavo. Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Pavyzdžiui, jeigu toks pat daiktas buvo pagamintas keleto šimtų kilometrų spinduliu nuo jūsų, o kitas – kitame pasaulio krašte, be jokios abejonės kur kas tvariau įsigyti tą, kurio nereikia gabenti per pusę pasaulio“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Tvarumo ekspertė pataria atsižvelgti į tai, kokiomis transporto priemonėmis yra gabenamas produktas. Lėktuvai yra pati taršiausia priemonė, paliekanti didžiausią CO2 pėdsaką. Todėl geriau rinktis prekes, kurios gabenamos laivais, traukiniais, ar krovininiais automobiliais.

„Net jei norimas produktas yra tvarus ir pagamintas iš perdirbtų medžiagų, ne visada jį bus tvaru siųstis iš toli, parskraidinti lėktuvu. Transportavimo dalis gali padaryti didesnę žalą aplinkai, kurios nekompensuos net įdėtos pastangos pagaminti aplinkai draugiškesnį produktą. O taip pat nepamirškite, kad kalbėdami apie gyvavimo ciklo mąstyseną, mes vertiname ne tik transporto kurą, bet ir skaičiuojame, kiek žaliavų, medžiagų ir energijos buvo sunaudota transporto priemonei pagaminti“, – sako dr. R. Mikučionienė.

Rinkitės daiktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų

Tvarumo ekspertė pataria prioritetą teikti panaudotiems daiktams arba pagamintiems iš perdirbtų medžiagų. Remiantis gyvavimo ciklo mąstysena, tai padės išvengti resursų naudojimo žaliavų gamybos etape, gaminant naują daiktą nuo nulio.

„Pavyzdžiui, norint pagaminti kuprinę, ją lygiai taip pat, tik dar tvariau, galima pagaminti naudojant perdirbtą plastiką. Kartais gali visiškai pakakti perdirbamo plastiko, kad būtų pagaminta nauja kuprinė. O jei ir reikės papildomų medžiagų, tai daug mažiau. Produktai iš perdirbtų medžiagų yra žymimi specialiais skiriamaisiais ženklais“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Visgi, patariama kritiškai žiūrėti į tokius ženklus bei atidžiai skaityti etiketę. Pavyzdžiui, ženkliukas ant pakuotės gali skleisti žinutę, kad daiktas pagamintas iš perdirbtų medžiagų, tačiau paskaičius etiketę galima pamatyti, kad sudėtyje tik mažoji dalis medžiagų iš tiesų perdirbtos.

Socialiai atsakinga produkto gamyba

„Socialinis gyvavimo ciklas – tai dar vienas naujas terminas, neatsiejamas nuo daikto gyvavimo ciklo. Tvarumu besidomintys žmonės vis daugiau dėmesio skiria ne vien aplinkosaugai, bet ir renkasi socialiai atsakingus prekės ženklus, kurie užtikrina tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams bei užkerta kelią jų išnaudojimui. Pastaraisiais metais atsakingos institucijos, ypač Europos Sąjungoje, iš gamintojų reikalauja vis detalesnių ataskaitų, kur būtų pateikiama išsami informacija apie kiekvieną produktą – kur ir kokiomis sąlygomis jis buvo gaminamas“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Anot jos, ilgainiui gali stipriai sumažėti socialinių sąlygų neatitinkančių įmonių, o tai leis vartotojui drąsiau rinktis produktus, neprisidedant prie žmonių išnaudojimo darbe.

Gyvavimo ciklo pabaigoje – rūšiuokite

„Siekiamybė tokia, kad gamintojas, prieš kurdamas produktą, iš anksto pagalvotų apie visas jo gyvavimo stadijas, taip pat ir sunaikinimą. Dar prieš pradedant gaminti daiktą, tvarūs gamintojai apsvarsto žaliavų perdirbimo, rūšiavimo galimybes. Tuo tarpu mūsų, kaip vartotojų, pareiga užtikrinti, kad daikto gyvavimo ciklo pabaiga būtų teisinga – kad jis būtų išmestas pagal rūšiavimo taisykles. Taip galėsime būti užtikrinti, kad nors šio daikto gyvavimo ciklas pasibaigė, galimai jis pasitarnaus gaminant perdirbtą naują produktą.“ – sako dr. R. Mikučionienė.

VILNIUS TECH Tvarumo centras įkurtas 2023 m. siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir LR valstybės biudžeto lėšomis.