Tvarumo standartai gyvenamojo NT sektorių
Tarptautinius tvarumo standartus atitinkantys verslo ar prekybos centrai jau seniai nieko nestebina – Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 120 sertifikuotų pastatų, vien pernai jų gretas papildė apie 40 pastatų. Tvarumo standartai skinasi kelią ir gyvenamojo būsto rinkoje, tačiau, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę rinktis tvarų būstą, priklauso ne tik nuo nekilnojamojo turto (NT) vystytojų, bet ir nuo pačių pirkėjų noro, sako tvarumo ekspertai.
Šiuo metu Lietuvoje yra vos keli daugiabučiai gyvenamieji pastatai, kurie buvo sertifikuoti pagal tarptautinius tvarumo standartus.
„Gyvenamosios paskirties pastatų sertifikavimas Lietuvoje vis dar neranda savo nišos – NT vystytojai dar neįžvelgia sertifikuotų gyvenamosios paskirties pastatų pranašumų prieš nesertifikuotus pastatus. Juo labiau, kad būsto pirkėjams dar trūksta žinių apie tvarių pastatų privalumus ir dėl to jie neteikia pirmenybės tokiam būstui. O kai nėra paklausos, pasiūla formuojasi pasyviau“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarumo konsultantė, „BREEAM International“ vertintoja Danguolė Bisikirskė.
Jos teigimu, vis dėlto pastaruoju metu vystytojų susidomėjimas gyvenamųjų pastatų sertifikavimu auga, tad artimiausiu metu galima tikėtis esminių pokyčių ir šiame NT sektoriuje.
„Komercinių, visuomeninės paskirties pastatų tvarumo sertifikavimą skatina ne tik kredituojančių įstaigų reikalavimai, Europos Sąjungos reglamentai, bet ir būsimų pirkėjų ar nuomininkų reikalavimai. Tai turėtų įvykti ir gyvenamųjų pastatų rinkoje, tačiau šiuo atžvilgiu pirmąjį žingsnį žengti turėtų patys vystytojai. Kai NT rinkoje bus didesnė tvaraus sertifikuoto būsto pasiūla, o gyventojai bus plačiai informuoti apie jų pranašumus, tai lems ir didėjančią paklausą.
Panaši situacija buvo su energiniu pastato naudingumu – prieš 20 metų mažai kas teikė pirmenybę aukštai energinei klasei, tai buvo nišinis ir brangus produktas. Dabar tai jau yra NT higiena, tas pats laukia ir sertifikuoto tvaraus gyvenamojo būsto“, – sako D. Bisikirskė.
Reikalavimai skiriasi
Pasak pašnekovės, tvarumo standarto esmė tiek gyvenamiesiems pastatams, tiek verslo centrams yra tokia pati – skiriasi tik reikalavimai pagal pastatų paskirtį ir funkcijas, kurias tuose pastatuose atlieka jų naudotojai.
„Gyvenamosios paskirties pastatams taikomi griežtesni geriamojo vandens vartojimo efektyvumo, atliekų valdymo sprendinių reikalavimai. Taip pat reikalaujama užtikrinti tinkamą dviračių saugojimo vietų skaičių, tik namo gyventojams skirtą privačią ar dalinai privačią erdvę lauke. Gali būti keliami itin aukšti reikalavimai ir universaliajam dizainui, kad būstų išplanavimas ir sprendiniai leistų patogiai gyventi visiems, įskaitant ir negalią turinčius žmones“, – vardija D. Bisikirskė.
Kita vertus, gyvenamiesiems pastatams keliami paprasčiau įgyvendinami reikalavimai geriamojo vandens nuotėkio prevencijos priemonėms, akinimo kontrolei, energijos suvartojimo apskaitai, visiškai netaikomi reikalavimai automobilių parkavimo vietų skaičiui, pastato funkciniam pritaikymui, nevertinama pastato įtakojama šviesos tarša.
„Gyvenamiesiems pastatams taikomi tvarumo standartai yra labiau socialiniai, todėl gali būti renkamasi ne tik populiariausios sertifikavimo sistemos BREEAM ar LEED, bet ir „Fitwel“ arba „WELL“, kurios labiau orientuotos į žmogaus sveikatą ir gerovę, gyvenamosios aplinkos komfortą. Tokiuose būstuose daug dėmesio skiriama šeimų patogumui ir saugumui: vertinamas judėjimo saugumas gatvėse, žaidimų aikštelės, poilsio erdvės, drėgmės ir pelėsio prevencija, taip pat lauko ir vidaus akustinis komfortas, triukšmo lygis, galimybė pilnai užtamsinti langus miegamuosiuose kambariuose ir t. t.“, – teigia „Vesta Consulting“ atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje specifinius statybos reikalavimus apibrėžia statybos techniniai reglamentai, higienos normos, kiti teisės aktai, tad tikimasi, kad vis daugiau tvarumo kriterijų bus įtraukta į statybų norminius dokumentus: „Tokiu atveju daugelio naujų būstų gyventojų gyvenimo kokybė turėtų gerėti.“
Prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo
Pirmasis Baltijos šalyse tarptautiniu pastatų tvarumo sertifikatu „BREEAM In-Use“ įvertintas daugiabutis gyvenamasis namas yra Vilniuje – Z. Sierakausko g. 27 stovintis namas sertifikatą su įvertinimu „Very Good“ pelnė 2021 m.
„Siekėme pastato tvarumo sertifikato, norėdami įrodyti tiek sau, tiek klientams, kad gebame statyti kokybiškus, tvarumo standartus atitinkančius būstus. Pirma pastatėme namą, tik tada siekėme BREEAM sertifikato, skirto eksploatuojamiems pastatams. Namas buvo sertifikuotas jau pardavus visus būstus“, – sako NT projekto „Sierakausko 25“ vysčiusios „Realinijos“ direktorius Kęstutis Graužinis.
Tvarumo standartus atitinkančiame name įdiegta daug automatizuotų sprendimų: apšvietimo valdymas, praėjimo kontrolė, automatiniai automobilių valstybinius numerius nuskaitantys parkavimo aikštelės įvažiavimo vartai. Taip pat gyventojai gali naudotis geoterminio šildymo privalumais, kuris pasitelkiamas ne tik būstų šildymui žiemą, bet ir vėsinimui vasarą.
Paklaustas apie pridėtinę vertę tvaraus namo gyventojams, K. Graužinis atsako, kad tai yra ne tik didesnė būsto vertė, bet ir galimybė prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.
„Reikia pripažinti, kad didžiajai daliai pirkėjų būsto tvarumas dar nedaro didelės įtakos jų pasirinkimui. Deja, tvarumas aktualus ir ne visiems vystytojams. Šiuo atžvilgiu teigiamą impulsą duoda teisinis reguliavimas, keliantis aukštesnius minimalius reikalavimus, nes dažnu atveju NT rinkoje matome, kad vystytojai stengiasi atitikti bent minimalų lygį, nes gerokai aukštesni standartai reikalauja ir didesnių investicijų“, – sako „Realinija“ vadovas.
NT vystytojus imtis tvaresnių gyvenamųjų pastatų vystymo gali paskatinti ir 2021 m. sostinės bendrajame plane numatytas reikalavimas sertifikuoti didesnius nei 5 tūkst. kv. m pastatus pagal Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą tvarumo sistemą. Vis dėlto NT investicijos į tvarumą priklausys ir nuo ekonominės situacijos.
„Ar toliau vystysime tvarius gyvenamuosius pastatus, priklausys nuo situacijos rinkoje. Jei ekonomika augs, tvarumo taip pat bus daugiau“, – teigia K. Graužinis.
Pasak D. Bisikirskės, gyvenamųjų daugiabučių pastatų sertifikavimui teigiamo impulso gali duoti finansinės institucijos ir kaip pavyzdį pateikia Latvijoje taikomą NT fizinio mokesčio lengvatą būstams, kurie yra sertifikuoti pagal tarptautinę tvarumo sistemą.
„Lietuvoje kai kurie bankai jau taiko mažesnes būsto kredito palūkanas energiškai efektyviems pastatams, tad laiko klausimas, kada ši lengvata būtų pradėta taikyti ir tvariems sertifikuotiems būstams“, – sako ji.
Gamintojai raginami nepraleisti progos atnaujinti svarbų dokumentą
Beveik 8 iš 10 statybinių medžiagų tiekėjų tvarumą laiko vienu iš trijų svarbiausių verslo prioritetų, rodo praėjusiais metais Jungtinės Karalystės Statybininkų prekybininkų federacijos (angl. Builders Merchants Federation) paskelbto tyrimo rezultatai. Ši tendencija jau kurį laiką nekinta, vis daugiau gamintojų domisi Produkto poveikio aplinkai deklaracijomis (angl. Environmental Product Declaration, EPD), kurios leidžia įvertinti gaminių keliamą poveikį aplinkai ir dar labiau sustiprinti jų konkurencingumą rinkoje. Vis dėlto, EPD nėra baigtinis procesas – gamintojams svarbu nepraleisti momento, kada poveikis turėtų būti įvertintas iš naujo, sako tvarumo ekspertai.
EPD deklaracijos įprastai galioja 5 metus, tačiau pasikeitus esminėms produkto savybėms ar su juo susijusiems aspektams, gamintojai privalo atnaujinti ir deklaracijas.
„Jei produkto keliamas poveikis aplinkai pasikeitė bent 10 proc. ar daugiau, pirminėje EPD pateiktoje informacijoje buvo klaidų ar reikšmingai pasikeitė deklaruojamo produkto sudėtis, gamybos procesai ar kita svarbi informacija, būtina atnaujinti EPD deklaracijas, kurias patikrintų ir patvirtintų trečiosios šalys“, – komentuoja „Vesta Consulting“ EPD/LCA konsultantė Silvija Serapinaitė
Pasak jos, atnaujinti EPD gamintojai imasi ir dėl kitų priežasčių – kai tikimasi, kad gamyboje priimti sprendimai leido sumažinti poveikį aplinkai, kas padėtų labiau atitikti klientų keliamus naujus reikalavimus produktui.
„Produkto poveikis aplinkai gali būti sumažintas pasirinkus tiekėjus, kurie savo produkcijos gamyboje naudoja daugiau perdirbtų medžiagų ar gamina naudojant žaliąją energiją. O galbūt ir esami tiekėjai jau patys pasirengė EPD savo žaliavoms, kas leidžia tiksliau įvertinti ir paties gaminamo produkto poveikį aplinkai. Taip pat klientai per kelerius metus efektyvina gamybą, pradeda patys naudoti žalią energiją ar įsirengia saulės elektrines. Visos šios dedamosios leidžia pasiekti geresnius rezultatus atnaujinant EPD savo produktams“, – vardina „Vesta Consulting“ EPD/LCA konsultantė Silvija Serapinaitė
Pašnekovės teigimu, dažniausiai didžiausią poveikį aplinkai turi žaliavų gamyba, todėl keliant reikalavimus žaliavų tiekėjams atsiranda ir didesnės galimybės tą poveikį sumažinti. Kartais EPD deklaracijų atnaujinimą paskatina ir neplanuoti pokyčiai. Pavyzdžiui, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, gamintojai turėjo atnaujinti savo tiekimo grandines, atsisakyti pirkti žaliavas iš teroristinių šalių ir ieškoti alternatyvų. Atnaujinus tiekėjų grandines, galėjo pasikeisti ir produkto keliamo poveikio aplinkai rezultatai.
Atnaujinimas trunka trumpiau
Pasak S. Serapinaitės, įprastai EPD atnaujinimo procesas trunka trumpiau nei pirmos deklaracijos paruošimas – jau yra žinoma, kokius duomenis reikia surinkti, darbas su EPD rengiančiu konsultantu vyksta sparčiau.
„Gaminių EPD deklaracijas atnaujinantys gamintojai dažniausiai renkasi tuos pačius konsultantus, kadangi procesas vyksta kur kas greičiau: jau turima visa informacija apie gaminį, įmonę, gamybos procesus. EPD platformos taip pat pasirenkamos tos pačios, poreikio keisti jas – nėra. Dažnu atveju EPD atnaujinimo mokesčiai platformose nėra taikomi arba jie yra kur kas mažesni“, – vardija ji.
Prireikus EPD deklaraciją užregistruoti kitoje platformoje, pavyzdžiui, kai to reikalauja klientai, gamintojai gali pasinaudoti didžiųjų EPD platformų susitarimu perkelti EPD už simbolinį mokestį be papildomo trečiosios šalies verifikavimo – toks susitarimas galioja tarp Švedijos platformos „EPD International“, Norvegijos „EPD Norge“, Danijos „EPD Denmark“, Vokietijos „IBU EPD“, Ispanijos „AENOR EPD“ ir „SCS Global Services“.
Pasak S. Serapinaitės, EPD deklaracijų populiarumas nuolat auga. Nors vis dar aktualu EPD deklaracijas rengti pagrindiniams statybų produktams – plienui, betonui, medienos gaminiams, stiklui ar stiklo paketams, vis dažniau į tvarumo konsultantus kreipiasi ir kiti gamintojai: langų, baldų, vonios ar virtuvės įrangos, vėdinimo įrangos, įvairių plėvelių ar dažų.
„Susidomėjimas tvaresne gamyba auga, todėl gamintojai patiria vis daugiau spaudimo įvertinti ir skaidriai deklaruoti savo produkcijos poveikį aplinkai per visą jos gyvavimo laikotarpį. Būtent EPD deklaracija leidžia standartizuotai įvertinti gaminio poveikį aplinkai nuo žaliavų išgavimo, gaminio pagaminimo, eksploatavimo ir gaminio utilizavimo po gyvavimo ciklo pabaigos“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.
Augančiam EPD populiarumui įtakos turi ir griežtinami aplinkosaugos reikalavimai. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinti aplinkos apsaugos kriterijai, taikomi vykdant žaliuosius pirkimus. Kelių statybos darbams buvo pridėtas vienas iš galimų reikalavimų, kad ne mažiau kaip pusę išlaidų statybos produktams sudarytų išlaidos tokiems produktams, kurie turi aplinkosaugines produktų deklaracijas pagal LST EN 15804 „Statinių tvarumas. Aplinkosauginės produktų deklaracijos. Pagrindinės taisyklės, taikomos statybos produktų kategorijoms“ arba lygiavertį standartą ir (ar) LST EN ISO 14025:2010 „Aplinkosauginiai ženklai ir aplinkosauginės deklaracijos. III tipo aplinkosauginės deklaracijos. Principai ir procedūros“ arba lygiavertį standartą. Dėl šio reikalavimo padidėjo užklausų dėl EPD ir iš kelių statybos medžiagų, tokių kaip asfaltas ar žvyras, gamintojų.