Skaitome dantų pastos etiketę: ką reiškia abrazyvumas, kiek fluorido ir kokią pastą išsirinkti?
Dantų pastos abrazyvumą nusako indeksas RDA, tačiau jis nebūtinai būna nurodytas ant kiekvieno gaminio, ir tikrai ne kiekvienas gyventojas jo ieško pastos etiketėje. Kuo dantų sveikatai svarbus šis rodiklis ir kokio abrazyvumo pastą naudoti?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, nuo abrazyvumo priklauso tai, kaip gerai dantų pasta nuvalo apnašas: kuo RDA (abrazyvumo indeksas) didesnis – tuo geriau pasta šalins dantų apnašas.
„Pagal Europoje naudojamą klasifikaciją, mažai abrazyvios yra tos pastos, kurių RDA yra iki 55, vidutinio abrazyvumo pastoms priskiriamos tos, kurių RDA svyruoja tarp 60–80, o didelio abrazyvumo yra tos, kurių RDA indeksas yra 80–120. Didesnės reikšmės abrazyvumas jau laikomas kenksmingu dantims“, – atkreipia dėmesį ji.
Kokio abrazyvumo pastą naudoti?
Mažo abrazyvumo dantų pastos tinka esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, dantų jautrumui, apsinuoginusioms šaknims, po dantų higienos procedūros, dantų rovimo, o kasdieniam naudojimui tinkamiausia – vidutinio abrazyvumo pasta.
„Naudojant labai abrazyvią dantų pastą – balinančią, tabako ir kavos dėmes šalinančią – gali padidėti dantų jautrumas, todėl didelio abrazyvumo dantų pastomis valytis kiekvieną dieną, tuo labiau dukart per dieną, nerekomenduojama. Jas galima naudoti 1-2 kartus per savaitę. Taip pat didelio abrazyvumo dantų pastos nerekomenduojamos rinktis naudojantiems elektrinius dantų šepetėlius“, – tvirtina R. Janulytė.
Ji tęsia sakydama, kad balinančios dantų pastos yra didelio abrazyvumo, taip pat jų sudėtyje yra balinančių medžiagų – vandenilio peroksido, aktyvuotos anglies, kurios taip pat plonina danties emalio sluoksnį bei sukelia mikro įtrūkimus danties paviršiuje. Pastarieji yra atsakingi už nemalonų dantų jautrumą, o juos atstatyti yra labai sunku.
„Renkantis pastą, reikia atsižvelgti, ar nešiojami breketai, dantų plokštelė – tuomet reikia rinktis didesnio abrazyvumo dantų pastą tam, kad breketai būtų apsaugoti nuo galimų rūdžių“, – akcentuoja vaistininkė.
Ko dantų pastoje neturėtų būti?
Pasak R. Janulytės, skaitant dantų pastos etiketę, svarbu žinoti, ką reiškia kiekviena jos sudedamoji dalis.
„Fluoridas apsaugo nuo apnašų, abrazyvinės medžiagos yra skirtos nuvalyti apnašas, o detergentinės medžiagos valo, suteikia pastai putojimo. Pastoje taip pat galima rasti chlorheksidino – tai antibakterinė, antiseptinė medžiaga, eterinių aliejų ir augalinių ekstraktų, pavyzdžiui, ramunėlių, šalavijų, alavijo – jie stiprina dantenas ir turi uždegimą slopinantį poveikį. Besirenkantys iš balinančių pastų jose gali rasti balinančių medžiagų – sodą, aktyvuotą anglį, vandenilio peroksidą“, – vardija ji.
Dantų pastos sudėtyje žūtbūt neturėtų būti triklosano, kuris mažina skydliaukės aktyvumą, natrio laurilsulfato (angl. SLS) – jis skatina apnašų kaupimąsi ir didina burnos gleivinės opų susidarymą.
„Dantų pastos sudėtyje neturėtumėte rasti dietanoilamino, kuris sukelia kepenų nepakankamumą, propileno glikolio, kurio dideli kiekiai pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis ir širdį. Jeigu visgi etiketėje netyčia aptikote kurią nors iš išvardintų vengtinų sudedamųjų dalių, jokiu būdu nepirkite tokios dantų pastos“, – perspėja R. Janulytė.
Ieško balinančių priemonių
Renkantis dantų pastą, verta atkreipti dėmesį ir į jos skonį bei kvapą, mat dėl pernelyg intensyvaus mėtų skonio ir kvapo kai kuriuos žmones gali pykinti, kelti šleikštulį. Ne mažiau svarbu dantų pastą rinktis ir pagal amžių – vaikams ir suaugusiems yra skirtos skirtingos pastos, nes fluoro kiekis į pastą dedamas priklausomai nuo amžiaus.
„Kraujuojančioms dantenoms, periodontitui, po operacijų, gydant dantis, galima rinktis dezinfekuojančią pastą su chlorheksidinu, taip pat ąžuolo žievės ar šalavijų ekstraktu, kurie sutraukia dantenų audinius ir jas stiprina. Tuo tarpu jautriems dantims tinka pastos su didesniu fluorido kiekiu, ksilitoliu, kalcio karbonatu. Šios medžiagos užpildo emalio įtrūkimus ir taip sumažina dentino dirginimą“, – rekomenduoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ji priduria, kad dažniausiai žmonės į vaistinę ateina įsigyti dantų skalavimo skysčio su chlorheksidinu, kuris yra būtinas po danties rovimo, dantenų chirurginių operacijų ar esant dantenų uždegimui.
„Kalbant apie dantų pastas, gyventojai dažniausiai ieško balinimo priemonių, tačiau žmonės turėtų žinoti, kad jokia priemonė neišbalins dantų taip, kaip procedūra odontologijos klinikoje. Vaistinėje esančios priemonės – pastos, geliai, juostelės – yra labiau skirtos dantų baltumui palaikyti“, – teigia R. Janulytė.
Vaistininkė: kiek fluorido iš tikrųjų turėtų būti dantų pastoje?
Ieškantiems dantų pastos nuolat kyla klausimas, kiek fluorido turėtų joje būti, kad ši nekenktų sveikatai, tačiau ir galėtų tinkamai apsaugoti dantis nuo ėduonies. Vaistininkė pataria vengti kraštutinumų: nesibaiminti dėl fluorido žalingo poveikio, tačiau ir nesirinkti didžiausios jo koncentracijos.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės, fluoras yra svarbiausias elementas kaulų mineralizacijai. Natūraliai jo gausu jūros gėrybėse, sojos produktuose, arbatoje ir kavoje, ryžiuose. Tuo tarpu natrio fluoridas yra neorganinis fluoro junginys, kuris dantų pastų sudėtyje naudojamas dėl savo gebėjimo apsaugoti dantis nuo ėduonies.
„Laisvas fluoras, kaip elementas, nei gamtoje, nei dantų priežiūros priemonėse nėra sutinkamas ar naudojamas, todėl analizuojant dantų pastos sudėtį, derėtų ieškoti natrio fluorido, žymimo NaF, arba natrio monofluorfosfato, žymimo MFP, rečiau organinių fluoro druskų – aminofluorido ir fluorinolio“, – aiškina ji.
Kiek fluorido?
Vidutiniškai dantų pastose, skirtose visai šeimai, fluorido kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1500 ppm (angl. parts per million). Nors minimalus kiekis, turintis būti dantų pastoje nėra apibrėžtas, maksimali jo koncentracija priklauso nuo amžiaus, mat fluorido perteklius gali būti toksiškas.
„Pagal 2009 m. Europos Sąjungos standartus vaikams nuo pirmojo danties išdygimo iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro, 3–6 metų vaikams – 1000 ppm, 6–18 metų – 1450 ppm fluoro turinčią pastą. Dantų pastos kiekis ant šepetuko turi atitikti vaiko mažojo piršto nago dydį“, – vardija R. Janulytė.
Ji tęsia sakydama, kad suaugusiems yra rekomenduojamos dantų pastos, turinčios nuo 1000 iki 1450 ppm fluoro – dantų pastos kiekis ant šepetuko taip pat turi būti žirnio dydžio.
„Nėščiosioms tikrai nereikia keisti savo įprastos dantų pastos į neturinčios fluorido, tačiau jos turėtų būti itin atidžios ir nenuryti pastos, kruopščiai išskalauti ir išspjauti visus jos likučius po dantų valymo“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Dantų pastos su itin dideliu fluorido kiekiu (4000–5000 ppm) pasižymi labai stipriu antikoroziniu poveikiu ir yra naudojamos esant dideliam dantų jautrumui, tačiau šias pastas reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju odontologu ar jam tokią pastą paskyrus.
„Dantų pastos be fluorido nėra tokios efektyvios – valant dantų šepetėliu, naudojant dantų siūlą ir dantų skalavimo skystį, pašalinamos apnašos, maisto likučiai ir apsisaugoma nuo bakterijų, bet be fluorido nėra užkertamas kelias ėduonies formavimuisi“, – teigia R. Janulytė.
Dažniausios klaidos
Kad būtų išvengta apsinuodijimo fluoru, nerekomenduojama naudoti dantų pastos su fluoridu vaikams iki 2 metų arba tol, kol jie neišmoksta išspjauti dantų pastos likučių. Be to, per didelis fluoro keikis gali sukelti fluorozę – baltas arba geltonas, rudas dėmes ant dantų.
„Pakankamas fluorido kiekis dantų pastoje yra būtinas žmonės, turintiems jautrius dantis ar sergantiems dantenų ligomis, nes fluoras padeda apsaugoti nuo emalio ir dantenų pažeidimų. Fluoras, kaip mineralas, labai svarbus augantiems vaikams, ypač jei vaiką kankina „augimo skausmai“, tačiau jie fluorą turėtų gauti su maistu arba maisto papildais, o ne dantų pastos pavidalu“, – pabrėžia vaistininkė.
Anot jos, dažniausiai žmonės perdėtai bijo dantų pastos su fluoru dėl galimo toksiško jo poveikio, nors ta baimė yra nepagrįsta – jei dantų pastą jie gerai išskalauja po valymo ir nenuryja bei naudoja tinkamą dantų pastos kiekį, fluoro perdozuoti neįmanoma.
„Kitas kraštutinumas – klientai neretai ieško dantų pastos su pačiu didžiausiu fluorido kiekiu, nors pagal jų poreikius ir dantų būklę užtenka vidutinės fluorido koncentracijos norint turėti sveikus dantis bei dantenas“, – dalijasi pavyzdžiu R. Janulytė.
Kaip problemą ji įvardija tai, kad labai dažnai dantų pastos pasirinkimas paliekamas asmeniniam žmogaus apsisprendimui pagal jo norus ir lūkesčius, lyg tai būtų ne itin svarbus kasdienės higienos rutinos elementas. Dėl šios priežasties daugelis žmonių dantų pastą renkasi pagal prekės ženklo populiarumą ar ant pakuotės išvardintas savybes: balinanti, antibakterinė, skonį ir kvapą ir kt.
„Labai svarbu lankantis pas gydytoją odontologą ar burnos higienos specialistą jų pasiteirauti, kokia pasta geriausiai tiktų pagal esamą dantų ir dantenų būklę bei geriausiai atitiktų kasdienius poreikius“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
2023-04-10