Siekiant konkurencinio pranašumo – energijos efektyvumo reikalavimai įmonėms
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug laiko – direktyvos reikalavimai turi būti perkelti į nacionalinius teisės aktus ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo, tačiau verslui jau dabar vertėtų pradėti ruoštis bei aiškiai susidėlioti savo energijos valdysenos ir efektyvumo strategijas.
Atnaujinta direktyva įpareigoja visas įmones, kurių vidutinis energijos išteklių – elektros, dujų ir kitų energijos rūšių – suvartojimas per ankstesnius 3 metus viršija 2,8 GWh (10 TJ) rengti energijos vartojimo auditus kas ketverius metus. Tai reiškia, kad į tokią imtį patenka ne vien didelės, bet ir dalis vidutinių įmonių. Didžiausios – per ankstesnius 3 metus suvartojančios daugiau nei 23,8 GWh (85 TJ) – privalės įsidiegti ir energijos naudojimo valdymo sistemą. Direktyva galioja ne tik verslui – viešosios institucijos nuo šiol turės ne tik kasmet atnaujinti po 3 proc. pastatų ploto, bet ir sutaupyti 1,9 proc. energijos. Įtaką turėtų pajusti visos valstybės gyvenimo sritys, nes galutinė per metus sutaupyti privalomos energijos dalis didinama nuo 1,49 proc. 2024 m. iki 1,9 proc. 2030 m.
Pasak Astos Vaitulevičės, „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovės, drauge su direktyvos atnaujinimu patvirtinti ir ambicingesni tikslai, ir gerokai praplėstas subjektų, kuriems jie keliami, ratas. Visgi nereikėtų to baimintis ir į naujuosius reikalavimus žiūrėti kaip į papildomas išlaidas, nesuteikiančias pridėtinės vertės. Atvirkščiai – tai atveria naujas galimybes. „Direktyvos autoriai deklaruoja, kad pagrindinis naujų reikalavimų tikslas yra mažinti poveikį aplinkai kartu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinant valstybių bei įmonių konkurencingumą per energetinio efektyvumo priemones. Taikomos priemonės mažina energijos suvartojimą išlaikant arba didinant veiklos apimtis, o tai kelia pranašumą tiek vietiniu, tiek globaliu mastu“, – teigia ji.
Tarp naujovių – viešinamas auditas ir veiksmų planas
Auditą, energijos suvartojimo požiūriu įvertinantį visą ūkį nuo technologinių procesų iki pastatų ir transporto, pagal atnaujintą direktyvą nuo šiol turės atlikti ne tik daugiau įmonių. Gautą audito rezultatą – ataskaitą – jos privalės paversti konkrečių efektyvinimo veiksmų ir priemonių planu, su kuriuo susipažinti bei parašu patvirtinti bus įpareigojami įmonių vadovai, todėl tai neturėtų būti dar vieni tik institucijoms formaliai teikiami dokumentai.
Direktyva nurodo, kad valstybės narės, tarp kurių ir Lietuva, turės parengti programas, pagal kurias įmonės būtų skatinamos atlikti energijos vartojimo auditus ir vėliau įgyvendinti tų auditų rekomendacijas. Tikėtina, kad audito ataskaitoje nurodytas trumpuoju laikotarpiu atsiperkančias priemones įgyvendinti bus būtina. Įmonėms reikės parengti ir veiksmų planą, o jo įgyvendinimo progresą įmonės turės viešinti, todėl paskelbti duomenys gali sulaukti ne tik prižiūrinčių institucijų, bet ir visuomenės dėmesio.
A. Vaitulevičė pabrėžia, kad nors auditui reikalingus matavimus atlieka išorės ekspertas, tačiau tikslus jam kelia ir apimtį nurodo patys įmonės atstovai. Energetinio efektyvumo programos vadovė atkreipia dėmesį, jog nutinka ir taip, kad audituojama įmonė nusivilia gautu rezultatu, nes nesuformulavo aiškios sprendžiamos problemos. Galutinius sprendinius, kaip įgyvendinti rekomendacijas – kokiais etapais, taip pat priima įmonė, todėl nereikėtų tikėtis, kad visus atsakymus atneš auditorius.
„Šio audito pagrindu kuriamas veiksmų planas taip pat bus tiek kokybiškas, kiek tikslingai bus suformuluotos užduotys auditoriui. Tinkamai atliktas auditas gali tapti pirminiu šaltiniu visai įmonės energijos valdymo ir tvarumo strategijai. Be to, nepriklausomos trečiosios šalies įžvalgas gali pasitarnauti kaip svertas įtikinti atsakingus vadovus poreikiu investuoti į energetinio efektyvinimo priemones, todėl skatinu nepažiūrėti į šią priemonę atsainiai. Be to, privalomų energijos auditų nepalikite paskutiniam mėnesiui – siekiant kokybės, reikia surinkti nemažai duomenų, o tai užtrunka“, – įmonių daromas klaidas apibendrina ekspertė.
Suvartojimo duomenys – ne tik sąskaitoms
Kokybiškam auditui reikalingi tikslūs duomenys už paskutinius 3 metus, todėl kitas patarimas įmonėms – skaitmenizuoti energetinių rodmenų surinkimą. Tai nereikalauja didelių investicijų, gali būti įgyvendinama etapais, ir atneša didelę naudą, nes padeda tiksliai stebėti įmonės energijos ūkį ir strateguoti jos valdyseną.
Anot A. Vaitulevičės, duomenys yra lyg rentgenas šiuolaikinės organizacijos veiklai – išryškina privalumus ir trūkumus, eliminuoja subjektyvumą ir leidžia skaičiams atidengti probleminius taškus. Skaitmenizavimas eliminuoja juos surinkti būtinų gausių žmogiškųjų resursų poreikį, atveria pilkąsias zonas realiuoju laiku.
„Sugedusios įrangos pakeitimas naujesne nėra jau sukurtas maksimalus energetinio efektyvumo rezultatas. Aktualu pakeistos įrangos suderinamumas su kitais procesais, optimalus galios išnaudojimas. Rekomenduoju energijos suvartojimo duomenis pasitelkti efektyvumui kurti, mažinant švaistymą, o ne tik sąskaitoms apmokėti“, – pataria ekspertė.
Energijos valdymo planas – žvelgiant į perspektyvą
Nors struktūruotą ir tarptautinius standartus atitinkančią energijos naudojimo vadybos sistemą privalės įsidiegti tik didžiosios, energijai imlios įmonės, galvojant apie išteklių švaistymą, energijos valdymo planą pasirengti prasminga visoms organizacijoms siekiant konkurencinio pranašumo bei mažinant priklausomybę nuo energijos kainų pokyčių. „Be sistemiško požiūrio bet koks pavienis energijos taupymo veiksmas tėra tik remontas, kuris nebūtinai atsipirks. Tik apgalvoti ir nuoseklūs pokyčiai neša apčiuopiamą naudą ilguoju laikotarpiu“, – sako energetinio efektyvumo programos vadovė.
Energijos valdymo planas apima tokias dalis kaip tikslo, ko siekia įmonė energijos naudojimo srityje, ir priemonių identifikavimas bei įgyvendinimo plano parengimas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, atsakingų asmenų priskyrimas.
„Energijos valdymo plane kuriama simbiozė tarp atsinaujinančios energijos išteklių generuojamos energijos ir pastarosios efektyvaus panaudojimo pagal įmonės veiklos specifiką, siekiant energijos panaudojimo realiu laiku. Mažinant energijos švaistymą, sąnaudos gaminamai produkcijai ar teikiamai paslaugai mažėja. Dėl to atsinaujinančios energijos šaltiniai gali padengti daugiau veiklai reikalingos energijos. Tokiu būdu švelninama rizika ir trumpinama energijos tiekimo grandinė. Siūlau įtraukti ne tik šiandien prieinamus komercinius sprendimus, tačiau ir besivystančias inovatyvias technologijas, ir sekti jų pritaikymo verslui progresą“, – teigia A. Vaitulevičė.
Energijos efektyvumas versle: strategijos, kurios veikia
Energetinis efektyvumas versle yra esminis veiksnys, siekiant ne tik prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, bet ir mažinti išlaidas. Šiandien vis daugiau valstybių skatina įmones taikyti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios leidžia ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei elektros energijos išlaidas išlaikant tas pačias gamybos ar paslaugų apimtis. Europos žaliojo kurso kontekste kuriami tiek reguliaciniai – įpareigojantys, tiek ir finansiniai instrumentai, skatinantys koreguoti ir mūsų, lietuvių, veiklos kryptis tvarių veiksmų, mažinančių poveikį aplinkai, atžvilgiu. Tuo tarpu praktikoje stebime, kaip verslas pradeda taikyti energetinio efektyvumo sprendimus: kiek jie padeda sutaupyti bei su kokiais iššūkiais susiduriama.
Dar 2022 m. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pradėtas išmaniųjų skaitiklių diegimas vis labiau tampa naujų paslaugų ir energijos vartojimo efektyvumo pamatu, sudarydamas galimybę analizuoti duomenis, laiku pastebėti vartojimo nuokrypius – identifikuoti gedimus, prastovas ir sumažinti švaistymą. Visgi ESO atliktas išmaniųjų skaitiklių diegimo įmonėse kokybinis tyrimas atskleidė tendencijas, kad energijos suvartojimo duomenys vis dar nėra dažnai naudojami priimant verslui naudingus sprendimus.
„Lietuvos energetikoje besitęsiantis skaitmeninis virsmas suteikia galimybę tiek įmonėms, tiek gyventojams skaitiklius pasitelkti kaip įrankius, padedančius ne tik paprasčiau sekti elektros energijos suvartojimą, bet ir jį analizuoti. Atlikdami jau minėtą kokybinį tyrimą, norėjome suprasti, kokius sprendimus įmonės naudoja siekiant didinti energetinį efektyvumą ir kaip šiam tikslui pasiekti yra pasitelkiami išmaniųjų skaitiklių duomenys. Rezultatai leidžia teigti, kad išmaniosios apskaitos gaunami duomenys dažnai yra naudojami tik elektros sąskaitų apmokėjimui, bet nėra pakankamai įgalinami padėti priimti energetinio efektyvumo sprendimus“, – sako AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
Kokias naudas duomenų analizavimas atveria verslui?
ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė pažymi, kad išmaniųjų skaitiklių duomenys leidžia elektros tinkle priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus, suteikia galimybę rinktis valandinius elektros tiekimo planus bei įgalina naujas paslaugas, tokias kaip ESO siūloma P1 sąsaja (fizinė sąsaja skaitiklyje), kuri leidžia realiu laiku stebėti elektros energijos suvartojimo ir tinklo kokybės (srovės, įtampos ir pan.) duomenis tiesiai iš skaitiklio.
„Verslas gali identifikuoti neefektyvų elektros energijos vartojimą analizuodamas 15 min. dažnumo skaitiklių duomenis bei taikliai taikyti energetinio efektyvumo sprendimus savo veikloje. Tai leidžia įmonėms sunaudojant mažiau energijos išlaikyti tokius pat gamybos bei paslaugų lygius, padeda sumažinti energijos išlaidas, o kartu mažina ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nesunku pastebėti, kad visa tai didina įmonės konkurencingumą ir reputaciją dėl atsakingos savo veiklos“, – sako A. Domarkienė.
Kaip teigia ESO atstovė, verslo bendruomenės gerųjų praktikų bei įdiegtų sprendimų dalijimasis atskleidžia, kokias realias energijos efektyvumo naudas pavyksta pasiekti tiems, kurie pasitelkia energijos duomenų analizės įrankius. Pasak „Schneider Electric Lietuva“ pardavimų vadovo Andriaus Šablinsko, elektros energijos duomenų analizės procesas turi būti pritaikomas pagal įmonės dydį ir poreikius.
„Mažos įmonės vien analizuodamos išmaniųjų skaitiklių duomenis gali sutaupyti apie 10 proc. elektros energijos išlaidų. Elektros energijos suvartojimo duomenų analizavimas joms gali padėti suprasti, kur įmonėje atsiranda energijos švaistymas arba koks įrenginys jos sunaudoja per daug. Didelės ir energijai imlios pramonės įmonės be efektyvumo susiduria ir su elektros energijos kokybės problemomis. Norėdamos identifikuoti gamybinių linijų prastovų priežastis, jos turi investuoti į įrankius, kurie fiksuotų trumpalaikius bei ilgalaikius elektros energijos sutrikimus, padėtų nustatyti įtampų svyravimų priežastis bei galėtų įvertinti jų įtaką įrenginių darbui“, – sako A. Šablinskas.
Kokias priemones taikyti versluose?
Kaip teigia „Ignitis grupės“ atstovė Asta Vaitulevičė, vienas pagrindinių būdų, suteikiančių galimybę įmonėms analizuoti elektros energijos duomenis, – monitoringo sistemų įdiegimas. Jos gali padėti verslams užsitikrinti konkurencinį pranašumą rinkoje, identifikuoti tobulintinus vidinius veiklos procesus, poreikį atlikti energijos vartojimo auditą, o pramonės įmonėms – išvengti gamybinių klaidų.
„Schneider Electric Lietuva“ galios produktų vadovas Baltijos šalims Tomas Bakanas pažymi, kad loT (daiktų interneto) technologija ir ja pagrįstos monitoringo sistemos programinės įrangos surinktus energijos duomenis atvaizduoja lengvai suprantamomis formomis, diagramomis energijos suvartojimo srautams atspindėti pagal įrangos rūšį (pvz., energijos audito ataskaitose naudojama “Sankey”), šiluminis žemėlapis, energijos vartotojų reitingavimas. Tai leidžia greitai identifikuoti įvairias energijos vartojimo bėdas, kurias būtų sunku identifikuoti stebint tik energijos duomenų išklotines.
„Vartotojai peržvelgę sistemos duomenis gali matyti įmonės veiklos tęstinumui svarbius duomenis, kaip, pavyzdžiui, įtampos dingimus ir svyravimus. Taip pat sistema gali parodyti, ar trikdis įvyko įmonės viduje, ar atkeliavo iš elektros energijos tinklų. Viena iš tokių energijos ir galios stebėjimo programinių įrangų – „EcoStruxture Power Monitoring Expert“, kuri gali pateikti rekomendacijas, kokius papildomus prietaisus reikėtų įsidiegti, kad ateityje būtų galima išvengti trikdžių. Jei įmonėje yra įdiegti papildomi įrankiai, matuojantys aplinkos drėgmę, temperatūrą – pateikti analitiniai duomenys gali numatyti tokių įrenginių gyvavimo, aptarnavimo ar keitimo laiką, jų apkrovą, – sako T. Bakanas.
Tačiau, anot pašnekovo, kas tinka didelėms įmonėms ne visuomet pasiteisina mažoms. Pastarosios gali naudotis kur kas paprastesniais duomenų analizavimo sprendimais.
„Jeigu įmonė yra mažesnė ir turi prisijungimą tik prie interneto, tuomet jai labiausiai tinka debesų pagrindu veikiantis monitoringas. Iš prietaisų, matuojančių elektros energiją, duomenys yra surenkami, siunčiami į debesyse esantį serverį ir ten kaupiami. Norėdamas apžvelgti duomenis, pateiktus įvairiais pjūviais, vartotojas tai padaryti gali tiesiog prisijungdamas prie interneto naršyklės. Tokių duomenų pateikimas vartotojui yra supaprastintas, todėl nereikalauja papildomų sudėtingesnių energetinių žinių“, – monitoringo sprendimus aptaria T. Bakanas.
Kaip teigia „Ignitis grupė“ atstovė A. Vaitulevičė, elektros energijos vartojimo duomenų stebėjimas bei analizavimas padeda susidaryti aiškų energetinio efektyvumo veiksmų planą.
„Energetinio efektyvumo veiksmų planas yra neabejotinai reikšminga energetinio efektyvumo dalis, kuri leidžia įmonėms tikslingai paskirstyti investicijas, įsivertinti jų atsipirkimo trukmę bei užtikrina viduje vykstančių procesų optimizavimą. Svarbu ir tai, kad detalus energetinio efektyvumo planas leidžia verslams kryptingai siekti tikslų ir suteikia galimybę aiškiai matyti, kaip įmonė atrodys po vienerių, penkerių ar net dešimties metų“, – apibendrindama sako energetinio efektyvumo programos vadovė A. Vaitulevičė.