Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: visuomenė tampa jautresnė ir aktyvesnė
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: didėjantis pranešimų apie smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje skaičius rodo, kad visuomenė tampa jautresnė ir aktyvesnė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kartu su įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais rugsėjo 14 d. svarstė klausimą dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje tendencijų, prevencijos programų, pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems vaikams ir šeimoms prieinamumo.
Pasak Komisijos pirmininko Andriaus Navicko, „labai svarbu, kad bent pora kartų per sesiją surenkame draugėn įvairių institucijų, nevyriausybinių organizacijų specialistus“. „Smurtas prieš vaikus yra labai skaudi mūsų visuomenės piktžaizdė. Turime pripažinti, kad autentiška prevencija, visuomenės keitimas yra nuoseklus, atkaklus ir ilgalaikis procesas. Tai ne sprintas, bet maratonas. Svarbu nenustoti judėti teisinga linkme, atvirai kalbėti apie iššūkius ir problemas, bet bendromis jėgomis jas spręsti“, – teigė Seimo narys A. Navickas.
Oficiali statistika skelbia, kad užregistruojama vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. gauti 30423 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (tai sudaro 14,28 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 m.). Taip pat didėjo gautų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus skaičius: per 2022 m. pirmus aštuonis mėnesius gauti 1994 pranešimai, o tai yra 7,2 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Nagrinėjamu laikotarpiu 36,02 proc. išaugo fizinio smurto atvejų skaičius (nuo 977 iki 1329 nukentėjusių vaikų), 14,81 proc. padidėjo galimo seksualinio smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejų skaičius (nuo 162 iki 186 nukentėjusių vaikų). Vis labiau atpažįstamas ir netoleruojamas psichologinis smurtas – minėtu laikotarpiu 12,85 proc. išaugo šio smurto atvejų skaičius (nuo 140 iki 158 nukentėjusių vaikų).
Komisijos vadovo A. Navicko teigimu, „tai neturėtų mūsų gąsdinti, nes vis dar esame sudėtingame įsisąmoninimo ir smurto atpažinimo kelyje. Didėjantis pranešimų apie smurtą prieš vaikus skaičius liudija, kad tampame jautresni ir aktyvesni“.
Kita vertus, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti oficialūs nusikalstamumo statistikos duomenys rodo, kad stebima nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje vaikų (iki 18 m.) skaičiaus mažėjimo tendencija: 2022 m. pirmąjį pusmetį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 372 vaikai, tai yra 13,1 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu (nukentėjo 428 vaikai). „Mažėjantis ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš vaikus skaičius rodo, kad situacija, nors ir lėtai, bet gerėja “, – komentavo Seimo narys A. Navickas.
Posėdyje dalyvavę institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė taikomas smurto prevencijos ir pagalbos šeimoms programas, įvardijo, su kokiais iššūkiais susiduria savo darbe. Posėdžio dalyviai sutarė, kad svarbu neskubėti įvesti griežtų sankcijų, bet kantriai keisti žmonių požiūrį. Deja, bet tikrovė tokia, jog kas antras tyrime dalyvavęs asmuo mano, kad fizinės bausmės yra leistinos, bent jau išskirtiniais atvejais, o 9 proc. tai laiko auklėjimo priemone (Visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2021 m. spalio–lapkričio mėn., duomenys). Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad net septyni iš dešimties dabartinių paauglių pripažįsta patyrę smurtą kokiu nors pavidalu.
Komisijos nariai ragino specialistus drąsiau teikti pasiūlymus, kokios teisinės priemonės padėtų vaisingai kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas, kad gyvename energetinio sunkmečio sąlygomis ir didelė dalis valstybės biudžeto bus skiriama šiai problemai spręsti. „Labai svarbu, kad dėl to nenukentėtų valstybės rūpestis piliečių emocine sveikata“, – apibendrino Seimo komisijos pirmininkas A. Navickas.
2022-09-19