Receptas nuo peršalimo: vaistininkė atskleidžia, ką susirgus svarbiausia kasdien vartoti


Peršalimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nerimtas sveikatos sušlubavimas. Visgi laiku nesiėmus gydymo, peršalimo simptomai gali progresuoti, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad norint greičiau pasveikti – vien vaistų nepakanka. Todėl ji atskleidžia, kas papildomai turėtų įeiti į „receptą nuo peršalimo“.

Elektrolitai – nr. 1 pagalba

Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, pasakoja vaistininkė. Anot jos, peršalus reikia malšinti konkrečiai juntamus simptomus. Tačiau lygiai taip pat svarbu organizme palaikyti optimalų skysčių ir elektrolitų kiekį.

„Peršalus mūsų organizmas pradeda kovoti, tarsi įjungdamas termoreguliacijos procesą. Tuomet karščiuojant organizmas gausiau prakaituoja, taip stengdamasis „numušti“ temperatūrą. Su prakaitu pasišalina ir elektrolitai, kurie svarbūs reguliuojant vandens kiekį ir jo apykaitą organizme. Norint greičiau pasveikti svarbu išvengti dehidratacijos. Lengviausia tai padaryti papildomai geriant elektrolitų tirpalus, kadangi arbatų ar vandens čia ne visuomet pakaks“, – pataria E. Ramaškienė.

Vitaminas C – naudingas net susirgus

Šis vitaminas kone visiems puikiai žinomas kaip pagalbininkas norint palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, pasakoja vaistininkė. Anot jos, taip pat jis veiksmingas susirgus peršalimu ar netgi koronavirusu.

„Kuo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau žmogus praserga peršalimą arba koronavirusą. Visgi jeigu iki šiol nevartojote vitamino C, jis gali puikiausiai pasitarnauti ir susirgus. Vitaminas dėl savo antioksidacinio poveikio gali sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę. Tik tokiu atveju rinkitės stipresnį – vitaminą C 1000 mg”, – pataria vaistininkė.

Cinkas – ne vien grožiui

Cinkas turbūt daugumai geriau pažįstamas kaip grožio vitaminas, atsakingas už normalią nagų, plaukų, odos ir kaulų būklę. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad jis mūsų organizmui naudingas ir susirgus.

„Cinkas gelbsti palaikant normalią imuninę sistemą, todėl jį galima vadinti natūralia apsaugos priemone nuo tokių ligų kaip peršalimas, gripas ar koronavirusas. Reguliariai vartojamas cinkas taip pat gali padėti sumažinti infekcijų dažnumą. O jeigu pradėsite jį vartoti susirgus, jis gali padėti lengviau pasveikti nuo peršalimo ar kitų virusinių ligų“, – pasakoja E. Ramaškienė.

itaminas D

Vaistininkė pasakoja, kad vitaminas D ne tik padeda sumažinti peršalimo, gripo arba koronaviruso riziką, bet ir gali paveikti šių ligų eigą teigiama linkme.

„Kai mūsų organizmui trūksta vitamino D, mes dažniau galime susirgti virusinėmis peršalimo ligomis. Todėl galima pastebėti, kad per pastaruosius metus vis dažniau gydytojai ir kiti sveikatos specialistai rekomenduoja susirgus peršalimu, gripu ar koronavirusu kasdien gerti vitaminą D, kadangi jis gali palengvinti susirgimo formą“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Naudingi vaistininkės patarimai peršalusiems

Elektrolitai, vitaminas C ir cinkas – vieni svarbiausių ingredientų „receptui nuo peršalimo“, šypsosi vaistininkė. Taip pat ji primena, ko dar svarbu nepamiršti gydantis nuo šios ligos:

Poilsis – svarbus ne veltui. Peršalimo metu organizmas intensyviai kovoja. Anot vaistininkės, kai vyksta kova su virusais, organizmui reikia pakankamai laiko atstatyti resursus. Būtent dėl to yra labai svarbus ir poilsis.

Malšinti atskirais vaistais simptomus. Nepulkite ieškoti vaistų, kurie malšintų visus įmanomus peršalimo simptomus – geriau įsiklausykite į savo organizmą. Jei skauda gerklę – vartokite vaistus nuo jos skausmo, jei kosite ar karščiuojate – imkitės preparatų, kurie numalšintų šiuos simptomus.

Nebijokite vaistų nuo skausmo. Vaistininkė pastebi, kas sergantys žmonės neretai baidosi vaistų nuo skausmo. Ji pataria nevarginti savo organizmo kankinančiais simptomais. Be to, vaistininkė primena – jeigu labai skauda gerklę, vietoje vietinio poveikio preparatų išgerkite priešuždegiminių vaistų nuo skausmo.

Druskos tirpalai sloguojant. Jei kankina sloga, nepamirškite reguliaraus nosies plovimo druskų tirpalais arba jūros vandeniui. Skalaukite nosies gleivinę net jeigu papildomai naudojate nosies purškalus arba geriate sisteminio poveikio vaistus nuo slogos.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Karštas pienas su medumi – peršalus nepadės

Karštas pienas su medumi – tai viena iš liaudiškų priemonių apie kurias iki šiol iš pacientų išgirsta vaistininkė E. Ramaškienė. Ji pabrėžia, kad šis gėrimas nebūtinai padės greičiau išgyti, o kaip tik priešingai – kartais gali netgi sustiprinti kai kuriuos peršalimo simptomus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad karštas pienas gali atpalaiduoti gerklę ir sumažinti gleivinės sudirginimą, o medus dėl antibakterinių ir antivirusinių savybių gali sušvelninti kosulį ir gerklės dirginimą. Tačiau lygiai taip pat pienas gali paskatinti gleivių gamybą, o tai peršalus tik dar labiau sustiprintų juntamus nepageidaujamus simptomus. Negana to, dėl piene esančio kalcio lygiagrečiai vartojamų vaistų ar netgi medaus veiksmingumas gali sumažėti“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Anot jos, kur kas veiksmingiau pasidaryti arbatos su medumi arba netgi paprasčiausiai sučiulpti šaukštelį medaus. Bet kuriuo atveju, vertėtų papildomai vartoti vaistinius prapratus, skirtus malšinti konkretiems peršalimo simptomams.

Krūtinės trynimas druskomis – nebus veiksminga

Druskos įtrynimas į krūtinę, siekiant palengvinti peršalimą, yra gan dažna liaudies medicinos praktika. Visgi, jeigu skundžiatės peršalimu ir kosuliu, vaistininkė pataria vietoje druskos rinktis eukalipto, pušų ir čiobrelių aliejų mišinį.

„Vieni iš druskų darosi kompresus krūtinei. Druską sumaišo su šiltu vandeniu ir šiuo tirpalu suvilgo kompresą bei laiko jį ant krūtinės, kartas nuo karto patrinant. Visgi, svarbu nepamiršti, kad kai kuriems žmonėms druska gali sukelti odos sudirginimus arba alergines reakcijas. Ir iš tiesų, nors sakoma, kad šie kompresai turėtų palengvinti peršalimą, jokių mokslinių įrodymų apie tai nėra. Todėl vietoje druskos kompresų patarčiau peršalimą pabandyti palengvinti į krūtinę įtrinant eukalipto, taip pat jį galima maišyti su pušų ir čiobrelių aliejais“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Slogai gydyti – pėdų vonelės

„Kartais galima išgirsti, kad žmonės užsikimšus nosiai ar atsiradus slogai savo pėdas mirko šiltose vonelėse ir jiems tai palengvina nepageidaujamą simptomą. Taip tikrai gali būti dėl to, kad karštame vandenyje šildant pėdas suaktyvėja mūsų autoimuninė nervų sistema, suaktyvėja kraujotaka ir atsipalaiduoja raumenys. Dėl to atsikemša nosis arba palengvėja sloga“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Tik ji priduria, kad svarbu nepamiršti, jog tokios pėdų vonelės yra tik trumpalaikė pagalba slogos ar užgulusios nosies palengvinimui. Dėl to svarbu papildomai vartoti vaistinius preparatus šių simptomų numalšinimui.

Peršalus – daug skysčių, tačiau ne bet kokių

„Kai peršąlame, nuolat girdime patarimus gerti karštas arbatas, kitus šiltus skysčius arba paprasčiausiai vandenį. Tačiau, ypač karščiuojant, patariama rinktis ne bet kokius skysčius, o geriau elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje būtų mineralų, druskų ir šiek tiek gliukozės. Mineralai ir druskos padės išvengti dehidratacijos, o gliukozė – padės palaikyti energiją. O jei stipriai sergate ir namuose neturite elektrolitų, paprasčiausiai į savo arbatą įdėkite šiek tiek druskos bei medaus arba cukraus“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Paskelbta - 2022-10-05, atnaujinta - 2024-01-05