Policistinių kiaušidžių sindromas: mitai ir nauji faktai
Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pasakoja medicinos centro „Northway“
Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė nevaisingumo gydymo ekspertė Geda Holcmann.
Pasak specialistės, policistinių kiaušidžių sindromas – tai būklė, kai moters kiaušidės išskiria itin daug įprastai moters organizme mažais kiekiais aptinkamų vyriškų hormonų – androgenų ir su šia būkle susijusios pasekmės. Akušerė ginekologė sako, kad pats ligos pavadinimas siejamas su gana tipiška kiaušidžių išvaizda – jos panašios į vynuogių kekę – yra padidėjusios ir turi daug mažų cistelių. PKS – gan dažna reprodukcinio amžiaus moterų problema. Statistikos duomenimis, su šiuo sindromu susiduria apie 10 proc. pasaulio moterų.
Kaip atpažinti policistinių kiaušidžių sindromą
Holcmann teigimu, nors PKS kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai, apie galimą ligą dažniausiai įspėja šie simptomai:
- Nereguliarios mėnesinės (kai mėnesinių ciklas trumpesnis nei 21 arba ilgesnis nei 45 dienos). Kraujavimas jų metu gali būti labai gausus, normalus arba labai menkas (tik tepimas), trumpas arba užsitęsęs, dažnas arba retas.
- Hirsutizmas (padidėjęs kūno plaukuotumas).
- Svorio augimas (ypač pilvo srityje).
- Itin riebi oda, padidėjęs spuoguotumas.
- Nevaisingumas (nenaudojant jokių apsaugos priemonių ir esant reguliariems lytiniams santykiams, moteris per metus laiko nepastoja).
Pastebėjus šiuos požymius rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą konsultacijai ir ištyrimui. PKS sergančių moterų ištyrimas yra kompleksinis – tiksliai diagnozei būtina atlikti daug įvairių tyrimų (fizinės būklės įvertinimą, laboratorinius, instrumentinius tyrimus), taip pat įvertinti gretutinę patologiją.
PKS diagnostika, pasak gydytojos, pradedama nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami simptomai, jų trukmė ir intensyvumas, šeimos anamnezė, atliekama kūno apžiūra dėl padidėjusio plaukuotumo, matuojamas kūno masės indeksas. Taip pat atliekamas gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas – gan dažnai, esant šiai patologijai, kiaušidės yra padidėjusios ir turi tipišką vynuogių kekės vaizdą – kiekvienoje jų yra daug mažų cistelių.
Tačiau G. Holcmann atkreipia dėmesį, kad policistinį vaizdą turinčių kiaušidžių funkcija gali būti visiškai normali. Nustatyti tikslią diagnozę padeda kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti lytinius hormonus, laisvo testosterono indeksą, kiaušidžių rezervą atspindintį antimiulerinio hormono (AMH) kiekį.
Kaip valdyti PKS simptomus
„Svarbu žinoti, kad policistinių kiaušidžių sindromo išgydyti negalima – jį galima tik kontroliuoti, stebint savo būseną ir atliekant tyrimus“, – pabrėžia G. Holcmann.
Pasak jos, gydymo rekomendacijos priklauso nuo moters poreikių skirtingais gyvenimo periodais, pagal tai ir rekomenduojamas gydymas. Jeigu padidėjęs kūno masės indeksas (KMI), rekomenduojama svorio korekcija ir fizinio aktyvumo didinimas. Jeigu merginai ar moteriai pastojimas neaktualus ir reikia sureguliuoti mėnesinių ciklą, rekomenduojamas hormoninis gydymas įvairiais hormoniniais preparatais. Kartais, siekiant sumažinti rezistentiškumą insulinui, skiriami diabeto gydymui naudojami vaistai. Jeigu moteris neplanuoja pastoti, bet jai reikalinga kontracepcija, rekomenduojamos sudėtinės kontracepcinės tabletės (SKT), nes net ir esant PKS kartais gali įvykti spontaninė ovuliacija. Jeigu moteris nori pastoti, rekomenduojami ovuliaciją skatinantys preparatai.
Galimos negydomo PKS pasekmės
Viena dažniausių PKS pasekmių – nevaisingumas dėl kiaušidėse nevykstančios ovuliacijos bei kiaušidžių audinio pokyčių. PKS yra viena dažniausių priežasčių, kai moteriai nepavyksta pastoti dėl ovuliacijos nebuvimo. Dėl pakitusios lytinių hormonų pusiausvyros organizme nepakanka hormonų tam, kad kiaušidėse subręstų kiaušinėlis. Dėl pakitusios kiaušidės struktūros jis tiesiog nesugeba ovuliuoti, o be ovuliacijos apvaisinimas niekaip negali įvykti.
PKS nulemto nevaisingumo gydymas
Gydytoja akušerė ginekologė sako, jog gera žinia yra ta, kad yra vaistų, padedančių įvykti ovuliacijai, ir jie paprastai skiriami nevaisingumo gydymui esant PKS.
Nepavykus medikamentinei ovuliacijos stimuliacijai, rekomenduojama laparoskopinė kiaušidžių operacija. Neretai PKS sukelto nevaisingumo gydymui pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Specialistė primena, kad gydant šios kilmės nevaisingumą svarbi ir gyvenimo būdo bei mitybos korekcija.
Mitai ir faktai
Pasak G. Holcmann, apie PKS sklando daugybė įvairiausių mitų, su kuriais nuolat susiduria vaisingumo specialistai.
Gydytoja pasakoja, kad neretai moterys kaltina save, manydamos, kad PKS – nesveiko gyvenimo būdo pasekmė ir kad jos turi šį sindromą, nes kažką darė ne taip. Tačiau, pasak specialistės, tai – tikrai ne moterų kaltė, nes PKS priežastys iki šiol iki galo neišaiškintos. Svarbią įtaką šiai ligai turi šeiminė anamnezė.
Kitas dažnas mitas – atsikračiusi viršsvorio, moteris pasveiks. „Nors tai nėra tiesa, tačiau, numetus svorį, galima geriau subalansuoti hormoninį foną, todėl kartais įvyksta ir spontaninė ovuliacija“, – sako specialistė.
Kartais manoma, kad PKS – itin reta liga, todėl vengiama apie ją viešai kalbėti. Tačiau, kaip jau minėta, ja serga apie 10 procentų pasaulio moterų. Didesnė problema, pasak G. Holcmann, yra tai, kad tik pusei moterų šis sindromas yra diagnozuojamas.
Specialistė sako, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojas ginekologas, diagnozavęs PKS, pasako moteriai, kad ji niekada nesusilauks vaikų. Tai – netiesa. Nors PKS sergančios moterys gali turėti problemų dėl pastojimo, taip yra toli gražu ne visada. Be to, PKS labai sėkmingai kontroliuojamas medikamentais arba pagalbinio apvaisinimo procedūromis.
Dar vienas mitas, dažnai klaidinantis ir pačius gydytojus – PKS serga tik nutukusios moterys. Tačiau tiesa yra tokia, kad apie 50 procentų šį sindromą turinčių moterų nėra nutukusios ir neretai jų gydymas būna sudėtingesnis.
Specialistė pasakoja, kad 2018 m. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE) paskelbė naujas rekomendacijas dėl PKS diagnostikos ir gydymo. Jos susijusios su naujais PKS diagnostiniais kriterijais, hirsutizmo (padidėjusio kūno plaukuotumo dėl hormonų sutrikimo) vertinimu ir gydymo rekomendacijomis. Šiuo metu vaisingumo specialistai, vertindami ir gydydami PKS, naudojasi būtent šiomis, mokslo įrodymais grįstomis rekomendacijomis.
Baigdama pokalbį vaisingumo specialistė gydytoja Geda Holcmann moterims, susidūrusiomis su PKS, pataria nestigmatizuoti savęs. PKS – nepagydoma liga, bet pirmiausia ji turi būti diagnozuota remiantis aiškiais, moksliniu įrodymu paremtais kriterijais. Vienas požymis – tai ne PKS.
Gydytoja endokrinologė: negydomas policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti dar sudėtingesnių sveikatos būklių
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra dažniausiai pasitaikantis endokrininis sutrikimas tarp vaisingo amžiaus moterų – jo paplitimas, remiantis įvairių autorių duomenimis, siekia apie 10–15 proc. Ar žinojote, jog šis sindromas yra viena dažniausių nevaisingumo priežasčių, taip pat susijusi su įvairiomis ilgalaikėmis sveikatos problemomis, turinčiomis įtakos tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai? Plačiau apie tai, kaip šis sutrikimas gali paveikti moters sveikatą bei kaip jis gali būti gydomas, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė Ramunė Šerpytienė.
„Šis sindromas pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimu – anovuliacija, vyriškų hormonų pertekliumi – hiperandrogenizmu ir atsparumu insulinui, o tai didina nevaisingumo, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Ir tai dar ne visos ligos – PKS taip pat gali lemti tokių ligų kaip obstrukcinė miego apnėja, endometriumo vėžys, depresija, nerimo ar valgymo sutrikimai išsivystymą. Verta paminėti, jog apie šią ligą gali įspėti ir kiti simptomai – padidėjęs plaukuotumas, spuogai, androgeninė alopecija (plikimas) bei nutukimas – nuo jo kenčia daugiau nei 50 proc. moterų, sergančių PKS“, – vardina R. Šerpytienė.
Kas lemia PKS išsivystymą?
PKS išsivystymas siejamas su genetiniais veiksniais, kurie, kartu su kitais įgimtais bei aplinkos faktoriais, sutrikdo lytinių hormonų gamybą kiaušidėse. Mokslininkai yra nustatę gan platų spektrą aplinkos faktorių, galinčių turėti įtakos sindromo raidai: nesaikingas riebalų ir angliavandenių vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, mažas fizinis krūvis, brendimo laikotarpio stresas ir (ar) hormonų vartojimas, rūkymas ir kt.
„Vienas iš sindromo išsivystymo mechanizmų yra sutrikęs pagumburyje gaminamo gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) išskyrimo ritmas, lemiantis didėjantį liuteinizuojančio hormono LH kiekį bei pakitusį LH bei FSH – folikulus stimuliuojančio hormono kiekio santykį. Viso šio proceso rezultatas – didėjanti vyriškų hormonų gamyba moters kiaušidėse.
Kitas mechanizmas, lemiantis PKS vystymąsi – atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, dėl kurių mažėja lytinius hormonus surišančio baltymo (LHSB) gamyba kepenyse, intensyvėja androgenų sintezė kiaušidėse, o kraujyje didėja laisvų androgenų kiekis“, – apie hormonų disbalanso įtaką PKS išsivystymui pasakoja gydytoja endokrinologė.
Egzistuoja trys pagrindiniai diagnostiniai PKS kriterijai
Siekiant nustatyti PKS, yra pasitelkiami trys pagrindiniai diagnostiniai kriterijai – menstruacijų sutrikimai, klinikinis ir/ar biocheminis hiperandrogenizmas bei ultragarsinis policistinių kiaušidžių vaizdas arba padidėjęs antimiulerinio hormono (AML) lygis, jeigu visos kitos priežastys buvo atmestos.
„Pagrindinė klinikinio hiperandrogenizmo išraiška yra padidėjęs plaukuotumas – hirsutizmas, kuris yra vertinamas pagal Ferrimano-Gallwey skalę. Tuo metu biocheminis hiperandrogenizmas – androgenų perteklius kraujyje – yra nustatomas pagal padidėjusį bendro ar laisvo testosterono kiekį, apskaičiuojant laisvojo testosterono indeksą.
Pacientėms, kurioms yra nustatomas PKS, turi būti nustatomi bent du iš minėtų diagnostinių kriterijų. Visgi, verta žinoti, jog ultragarsinis kiaušidžių tyrimas ir AML ištyrimas nėra rekomenduojamas paauglėms“, – pažymi R. Šerpytienė.
Gydymo spektras – nuo sudėtinės kontracepcijos iki bariatrinės chirurgijos
Tarptautinėse 2023, kaip ir ankstesnių metų, policistinių kiaušidžių sindromo diagnostikos ir gydymo gairėse nurodoma, jog pirmiausia moterys, kurioms yra nustatomas PKS, turėtų ypatingą dėmesį skirti gyvenimo būdo – subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo bei elgesio – ir svorio kontrolei.
„Jeigu moteris turi antsvorį, kūno svorį reikėtų sumažinti 5–10 proc. Vis dėlto, tai pasiekti savarankiškai gali būti itin sudėtinga, todėl naudinga kreiptis pagalbos į gydytoją dietologą, ypač jeigu pacientei taip pat nustatyti lipidų, angliavandenių apykaitos arba valgymo sutrikimai“, – pažymi gydytoja endokrinologė.
Ji pratęsia, jog medikamentinis PKS gydymas priklauso nuo to, ar artimiausiu metu moteris planuoją nėštumą bei kokie yra vyraujantys nusiskundimai. Jeigu nėštumas nėra planuojamas, o pacientę vargina padidėjęs plaukuotumas, nereguliarios mėnesinės, gali būti skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės. Visgi, jeigu jos nepadeda sumažinti plaukuotumo vartojant tabletes bent 6 mėn., kartu gali būti skiriami ir antiandrogenai – vaistai, mažinantys vyriškų hormonų kiekį.
„Moterims, kurių kūno masės indeksas yra didesnis arba lygus 25, dėl metabolinių rodiklių, įskaitant atsparumą insulinui, hiperglikemiją bei dislipidemiją, su gydytoju galima aptarti metformino vartojimą. Sudėtinių kontraceptinių tablečių ir metformino derinys labiausiai tinkamas nutukimo diagnozę išgirdusioms moterims, kurioms taip pat nustatyta cukrinio diabeto rizika arba jau yra pasireiškęs gliukozės netoleravimas“, – vardina R. Šerpytienė.
Vis dėlto, jeigu taikant dietą, fizinį aktyvumą bei medikamentinį gydymą norimų svorio pokyčių ir toliau nepavyksta pasiekti, o pacientei yra nustatyta arterinė hipertenzija, diabetas ar didelė jo rizika – gali tekti apsvarstyti bariatrinės chirurgijos galimybę.
Gydytojo endokrinologo rolė gydant PKS
Nors nemaža dalis pacienčių yra įsitikinę, jog dėl PKS reikėtų konsultuotis tik su savo gydytoja ginekologe, verta žinoti, jog gydant šią ligą itin reikšmingą vietą užima gydytojo endokrinologo rolė.
„Išgirdus šią diagnozę pirmą kartą, naudinga pasikonsultuoti su savo gydytoju endokrinologu, pirmiausia tam, jog būtų atmestos skydliaukės ligos, hiperprolaktinemija ar neklasikinė antinksčių hiperplazija. Retesniais atvejais, esant amenorėjai ir netipiniams požymiams, pacientei gali būti atliekamas ištyrimas dėl Kušingo sindromo ar androgenus gaminančio naviko“, – pažymi gydytoja endokrinologė.
Tik pacientei atitikus visus PKS diagnostikai reikalingus kriterijus, ji yra papildomai ištiriama dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galimo angliavandenių tolerancijos sutrikimo – pacientei yra atliekama lipidograma bei 75 g gliukozės tolerancijos mėginys. Atsižvelgiant į gautus individualius rezultatus ir rizikos veiksnius, tyrimus gali prireikti kartoti kas 1–3 metus. Jeigu yra nustatomi lipidų ar angliavandenių apykaitos sutrikimai, gydytojas endokrinologas gali skirti reikalingą medikamentinį gydymą.
R. Šerpytienė pratęsia, jog kol kas moksliškai nėra nustatyta, kaip išvengti PKS, tačiau išgirdus šią diagnozę panikuoti nereikėtų – yra ne vienas būdas, kaip palengvinti jo simptomus ar sumažinti su PKS susijusių ligų bei būklių rizikas.
„Kaip minėjau, pirmas žingsnis – gyvenimo būdo korekcija, apimanti mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, miego režimo nusistatymą bei streso valdymą. Pacientėms taip pat aktualus antioksidantų, polifenolių bei Omega 3 riebiųjų rūgščių vartojimas su maistu ar papildų pavidalu, inozitolių grupės papildai“, – primena „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja endokrinologė.
Mėnesinių ciklo pokyčių priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Mėnesinių ciklo sutrikimai yra viena dažniausių problemų, dėl kurios jaunos moterys kreipiasi į savo gydytoją ginekologą. Tam tikrais atvejais šie pasikeitimai gali signalizuoti apie itin rimtas sveikatos problemas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą (PKS). Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Sabina Špiliauskaitė pasakoja apie tai, kokių simptomų svarbu neignoruoti ir kokį poveikį moterų organizmui daro šis sindromas.
„Moterims, susiduriančioms su ciklo sutrikimais, reikėtų atkreipti dėmesį, jei mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas, kraujavimas yra itin gausus – įklotus ar tamponus tenka keisti dažniau nei kas 2 valandas, yra didesnių nei 1 cm krešulių, pasireiškia anemija ar menstruacijos kartojasi dažniau nei kas 21 ar rečiau nei kas 35 dienas. Taip pat jei ciklas pasireiškia mažiau nei 8 kartus per metus, vargina kraujavimas ar kraujingos išskyros tarp menstruacijų ar po lytinių santykių, menstruacijos yra labai skausmingos, kraujavimas staiga tapo labai negausus arba jeigu praėjo 3 m. po pirmųjų menstruacijų pradžios ir jos išlieka nereguliarios“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Jeigu pasireiškia vienkartiniai sutrikimai – sunerimti neverta, tačiau kai jie kartojasi, vertėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju ginekologu.
Dažna sutrikimų priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Kai mėnesių ciklo pokyčiai nėra gydomi, gali progresuoti juos sukėlusios būklės, pavyzdžiui, neretai pasitaikantis PKS. Tai vienas dažniausių endokrininių sutrikimų, nustatomas 5–20 proc. visų reprodukcinio amžiaus ir apie 71 proc. moterų, kurioms diagnozuotas hirsutizmas (padidėjęs vyriško tipo kūno plaukuotumas, kai plaukai auga ant veido, krūtinės, pilvo, šlaunų vidinių paviršių, nugaros, juosmens srities ar sėdmenų).
„PKS – tai kiaušidžių kilmės disfunkcinis polietiologinis sindromas, turintis platų klinikinių sutrikimų spektrą, susijusį su padidėjusia kiaušidžių, o kartais ir antinksčių androgenų sinteze bei dėl to kylančiais biocheminiais ir metaboliniais pokyčiais“, – pažymi S. Špiliauskaitė.
Sergant PKS nevyksta ovuliacija arba ji vyksta labai retai, todėl pacientėms tampa sunkiau pastoti, išsivysto nevaisingumas. Taip pat sindromas sukelia padidėjusį vyriško tipo kūno plaukuotumą bei sunkiai gydomą aknę. Dėl androgenų poveikio riebalinėms liaukoms didėja riebalų produkcija ir greičiau susiriebaluoja plaukai bei oda.
„Pagrindiniai PKS sergančių moterų nusiskundimai gali varijuoti priklausomai nuo amžiaus, todėl priežastys, dėl kurių jos kreipiasi į savo gydytoją ginekologą skiriasi. Taip pat pacientėms gali būti būdinga dislipidemija, kai padidėja cholesterolio, trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų ir mažėja didelio tankio lipoproteinų kiekis“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Kaip šis sindromas nustatomas?
Šio sindromo išsivystymui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, šeimos anamnezė, genų mutacijos bei įgimtas hiperandrogenizmas (vyriškų hormonų perteklius) ar hiperinsulinemija. Svarbiausias sindromo patogenezės veiksnys yra atsparumas insulinui, dėl kurio padidėja androgenų kiekis kraujyje.
„PKS paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, susijęs su keliose chromosomose esančiomis mutacijomis – manoma, kad viena iš jų yra insulino receptoriaus geno anomalija. Dažniausiai defektuotus genus dukroms perduoda mamos, bet tai padaryti gali ir vyrai, kuriems jie paprastai pasireiškia praplikimu bei nutukimu“, – pasakoja S. Špiliauskaitė.
Paprastai PKS įtariamas atsižvelgus į pacientės nusiskundimus apžiūros metu ir atlikus moters dubens ultragarsinius tyrimus. Prireikus diagnozei patvirtinti ir diferencinei diagnostikai atliekami papildomi hormonų tyrimai.
Tam, kad liga būtų diagnozuota suaugusioms moterims, turi būti patvirtinami 2 iš 3 Rotterdamo kriterijų, kuriuos sudaro:
• oligomenorėja, oligoovuliacija ar anovuliacija;
• klinikinis ar/ir biocheminis hiperandrogenizmas, atmetus kitas galimas priežastis;
• policistinių kiaušidžių vaizdas ultragarsinio tyrimo metu, kai kiaušidėje stebima daugiau nei 20 folikulų arba nustatomas padidėjęs antimiulerinio hormono (AMH) kiekis.
• Verta atkreipti dėmesį, kad moterims, kurioms ultragarsinio tyrimo metu matomas policistinių kiaušidžių vaizdas, bet nėra hiperandrogenizmo ar mėnesinių ciklo sutrikimų – PKS nenustatomas. Taip pat dažnai gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip alkio glikemija, GTM (gliukozės toleravimo mėginys) ar HOMA-IR indeksas, tokiais atvejais pacientėms itin svarbu pasikonsultuoti su savo gydytoju endokrinologu.
„Paauglių diagnostiniai kriterijai skiriasi – užtenka dviejų pirmų kriterijų. Nevertinamos kiaušidės ultragarsiniu tyrimu ir AMH kiekis, nes paauglėms net ir normos atveju būdingas „policistinių kiaušidžių“ vaizdas. Taip pat būtina atmesti ir kitas hiperandrogenizmo priežastis, tokias kaip Kušingo sindromas, hiperploraktinemija, įgimta antinksčių hiperplazija, skydliaukės patologija ir kt.“, – akcentuoja „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja akušerė-ginekologė.
Kaip gydomas šis sindromas?
Gydant PKS pasitelkiama multidisciplininė komanda, kurią sudaro gydytojas ginekologas, endokrinologas, šeimos gydytojas, dietologas, sporto treneris, psichologas ar psichoterapeutas. Tiesa, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl kartais gali pakakti ir mažiau specialistų.
„Galimas konservatyvus, medikamentinis ir chirurginis šio sindromo gydymo būdas. Svarbiausias aspektas – gyvenimo būdo ir mitybos korekcija, nes tinkama dieta mažina KMI (kūno masės indeksą), uždegimo lygį organizme, androgenų kiekį, taip pat didina jautrumą insulinui bei užtikrina geresnę glikemijos kontrolę“, – atkreipia dėmesį S. Špiliauskaitė.
Siekiant didinti jautrumą insulinui, valgyti reikėtų apie 6 kartus per dieną, nedidelėmis porcijomis. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, PKS sergančioms moterims yra naudinga rinktis Viduržemio jūros, ketogeninę ir žemo glikeminio indekso dietas, o protarpinio badavimo taikymas padeda mažinti KMI ir androgenų kiekį.
Itin svarbu nepamiršti kokybiško, bent 8 val. trunkančio miego ir fizinio aktyvumo. Suaugusioms 18–64 m. moterims per savaitę reikalingas mažiausiai 150–300 min. vidutinio intensyvumo fizinis krūvis arba 75–150 min. intensyvus krūvis.
„Medikamentinis gydymas parenkamas individualiai ir priklauso nuo moters amžiaus, nusiskundimų ir reprodukcinių nuostatų – ar ji planuoja nėštumą, ar ne. Gali būti skiriami sudėtiniai kontraceptikai, metforminas, antiandrogeniniai preparatai, progestinai, taip pat skiriami maisto papildai, tokie kaip inozitolis, chiroinozitolis, kurkuminas, omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D, Q10, probiotikai, skaidulinės medžiagos, vaistai nuo nutukimo ir kiti. Jeigu moteris negali pastoti, atliekama ovuliacijos indukcija klomifeno citratu, letrozoliu, gonadotropinų injekcijomis arba pagalbinio apvaisinimo procedūra“, – detalizuoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Kai konservatyvios priemonės ir medikamentai išlieka neveiksmingi, kartais taikomas chirurginis PKS gydymo metodas – laparoskopinės operacijos metu atliekamas kiaušidžių „drilingas“, tačiau tai pasitaiko retai.
Svarbu pabrėžti, kad šio sindromo gydymas yra ilgalaikis, todėl norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia motyvacijos bei kantrybės, o poveikis dažniausiai pastebimas po kelių mėnesių.
Kokių komplikacijų gali kilti laiku negydant policistinių kiaušidžių sindromo?
Sergant PKS dažnėja gretutinių ligų, tokių kaip arterinės hipertenzijos, gliukozės tolerancijos sutrikimų ar antro tipo cukrinio diabeto, rizika. Neretai tokiais atvejais vargina ir nutukimas, paprastai vyriško tipo, kai padidėja liemens bei klubų apimčių santykis, kuris didina grėsmę susirgti diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Nuolatinis estrogenų poveikis, sergant PKS, didina endometriumo hiperplazijos ir gimdos vėžio riziką. Taip pat didėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu. Moteris neretai vargina ir nuotaikų svyravimai, depresija ar nerimas, be to, šis sindromas siejamas su didesne valgymo sutrikimų, ypač persivalgymo epizodų, tikimybe“, – pažymi S. Špiliauskaitė.
Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumo metu PKS siejamas su gestacinio diabeto, didesnio kūno masės prieaugio nėštumo metu, intrauterininio vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipertenzijos, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir savaiminių persileidimų rizika. Dėl šios priežasties, planuojant nėštumą, vertėtų stebėti arterinį kraujospūdį ir atlikti gliukozės toleravimo mėginį.
PKS turi daug įtakos moterų fizinei, psichologinei sveikatai ir gali ženkliai bloginti gyvenimo kokybę. Suvaldyti ligą gali ilgalaikis gydymas ir kuo anksčiau pradėtos taikyti prevencinės priemonės, siekiant išvengti ligos komplikacijų.