Patarimai prekybininkams: kaip nepadaryti klaidų nuolaidų maratono metu?



Kiekvienais metais lapkritį vyksta didžiausi metų išpardavimai – juodasis penktadienis, kibernetinis pirmadienis, o kur dar artėjanti Kalėdų karštinė. Prekybininkai dažnai susikoncentruoja į pardavimų skatinimą ir pamiršta galiojantį reguliavimą. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, mažmeninės ir didmeninės prekybos grupės vadovė, advokatė Indrė Barauskienė dalinasi įžvalgomis ir patarimais prekybininkams, kurie padės nedaryti klaidų nuolaidų maratono metu.

Aktualu prisiminti, kad prieš daugiau nei metus pradėjo galioti naujas Europos Sąjungos reguliavimas, dar kitaip vadinamas 30 dienų taisykle, kuri ypač aktuali nuolaidų laikotarpiu. „Pagal šią taisyklę pardavėjas suteikdamas nuolaidą prekei turi pateikti vartotojui ir informaciją apie mažiausią kainą, kuri galiojo per pastarąsias 30 dienų, kad vartotojas galėtų susidaryti įspūdį, kokią tikrąją ekonominę naudą gauna“, – tvarką komentuoja ekspertė.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad 30 dienų taisyklė – gana parastai įvykdomas reikalavimas, tačiau iš tiesų jis kelia labai daug iššūkių bet kuriam prekybininkui, kuris naudoja įvairias pardavimų skatinimo priemones, o ne vien tik įprastas nuolaidas (pavyzdžiui, turi galiojančias lojalumo programas, 1+1 pasiūlymus, nuolaidos kodus ir kitas priemones).

Pasak I. Barauskienės, rinkoje jau galima pastebėti, kaip ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse verslas šią taisyklę įgyvendina: etiketėje nubraukiama reguliari (arba dar kitaip vadinama, lentynos) kaina, nurodoma akcijos kaina ir mažesniu šriftu parašoma mažiausia 30 dienų galiojusi kaina. Neretai pasitaiko, kai tokiose etiketėse akcijos kaina būna didesnė nei mažiausia kaina per 30 d. arba bent jau panaši į dabar akcijoje nurodomą kainą. Siekdami „paskaninti“ tokį pasiūlą pardavėjai papildomai prideda, kokią nuolaidą procentais jie šiandien suteikia. Tiesa, tokį procentą skaičiuoja nuo didesnės reguliarios kainos.

Praeitą savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) patikslino savo poziciją dėl 30 dienų taisyklės taikymo tokiose situacijose. Anot reguliuotojo, nuolaidos turėtų būti suteiktos ne nuo reguliarios kainos, o nuo tą mėnesį galiojusios mažiausios. Tad, jei ta mažiausia kaina keitėsi per 30 dienų laikotarpį, tai ir nuolaida turėtų būti taikoma nuo mažiausios kainos, ypač jei reguliari kaina seniai buvo naudojama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išpardavimų prekėms galioja kitokios taisyklės. Išpardavimai dažnai yra proga išparduoti sezoniškas ar šventėms skirtas prekes, tačiau kad nereikėtų taikyti 30 dienų taisyklės tokių prekių kaina turi būti nuolat, laipsniškai mažinama ir jokiu būdų per šį laikotarpį negali būti didinama. Be to, išpardavimo tikslas, kaip paaiškina ekspertė, yra išparduoti prekes ir nebeturėti jų artimiausiu metu savo asortimente. Galiausiai, išpardavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei įprastas prekės pardavimo laikotarpis.

Galiausiai, 30 dienų taisyklė nėra taikoma greitai gendančioms prekės. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokios prekės, kurios iš principo yra maisto produktai, gali būti akcionuojamos be jokių apribojimų. Tokių prekių pardavimo skatinimui išlieka įprasti sąžiningumo principai ir faktas, kad amžinų nuolaidų negali būti. Todėl prekybininkas planuodamas tokių prekių akcijas turi įvertinti, ar jo suteikiama nuolaida bus laikoma sąžininga ir neklaidins vartotojo.

Nuolaidos intervalų reguliavimas

Ekspertė taip pat ragina prekybininkus ir pirkėjus nepamiršti ir kitų apribojimų, susijusių su nuolaidų skelbimu. Pavyzdžiui, jei pardavėjas skelbia nuolaidą pridedamas žodį „iki“ galioja kelios taisyklės.

Pirmiausia didžiausią skelbiamą nuolaidą prekybininkas turi suteikti ne mažiau nei 10-čiai procentų turimo asortimento. „Jei skelbiama, kad nuolaidos iki 70 procentų, tai bent 10 procentų asortimento turi būti suteikiama 70 procentų nuolaida“, – teigia advokatė.

Jeigu nuolaidos rėžiai yra iki 70 procentų, o mažiausia siūloma nuolaida – 5 procentai, tai minimali nuolaida gali būti suteikiama ne daugiau nei dešimtadaliui asortimento. Svarbu, kad vartotojas turėtų galimybę rinktis, todėl nuolaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai. „Jei vartotojas pastebėjęs nuolaida ateina su intencija, kad gaus iki 70 procentų nuolaidą, tai proporcinga dalis prekių turi būti parduodama su tokia nuolaida. Negali būti viena prekė su maksimalia nuolaida ir likusios tik su minimalia nuolaida“, – sako „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė I. Barauskienė.

Prekybininkai daro ir daugiau pažeidimų

Dažnai pasitaikančių pažeidimų sąrašo viršuje, pasak advokatės, atsiduria pardavėjų bandymai atkreipti pirkėjų dėmesį klaidinančiomis, skambiomis frazėmis, pavyzdžiui, siūlant didžiausias nuolaidas arba mažiausią, geriausią kainą. „Kai yra naudojamas aukščiausio laipsnio būdvardis, būtina turėti įrodymus, kad taip ir yra“, – sako I. Barauskienė.

Ekspertė ragina atkreipti dėmesį į didžiųjų rinkos žaidėjų strategijas, jie nepozicionuoja savęs, kaip mažiausių, geriausių kainų pardavėjų ir renkasi tokias frazes kaip „super kaina“, „pigi prekė“, bet net ir tokius teiginius svarbu įrodyti. Kaina yra labai jautrus dalykas vartotojui, tad visus teiginius susijusius su kaina VVTAT vertina labai griežtai, todėl pardavėjai turi užtikrinti, kad visą reklamos laikotarpį informacija yra teisinga.

Dar viena dažnai pasitaikanti, klaida, kurią daro prekybininkai, – ne visai išsamių teiginių pateikimas. „Pardavėjai kartais nurodo, kad, pavyzdžiui, 20 procentų nuolaida galioja visam asortimentui, bet atėjus prie kasos paaiškėja, kad norint gauti nuolaidą reikia pirkti bent už tam tikrą sumą. Ir čia kyla klausimas, kiek tos informacijos būtina pateikti reklamoje, o kiek galima pakišti po žvaigždute, informuojant, kad „yra papildomų sąlygų“, juo labiau, kad reklama televizijoje ar per radiją yra labai ribotos trukmės. Šiuo atveju taisyklė yra paprasta – jei papildoma sąlyga yra būtina, kad vartotojas galėtų pasinaudoti nuolaida, ji yra laikoma svarbia ir turėtų būti nurodyta ir pagrindiniame reklamos tekste“, – sako ekspertė.

Pastaruoju metu vis labiau ryškėja ir dar viena tendencija – pardavimų skatinimas vadinamaisiais žaliaisiais teiginiais. Dažnas pavyzdys, kai pardavėjas pabrėžia, kad produktas yra „žalias“, mažiau kenkiantis aplinkai, rinkodaros tikslais vartoja tokius nepamatuojamus teiginiai, kaip tvarus, turintis nulinį CO2, tačiau advokatė atkreipia dėmesį, kad ir tokiems teiginiams būtini įrodymai. Anot jos, dar nėra konkrečių reikalavimų, kurie nurodytų, kokie produktai laikomi tvariais, bet manipuliuoti nepagrįstais teiginiais negalima, nes visiems reklaminiams teiginiams galioja neklaidinimo reikalavimas.

2022-11-23