Panikos ataka – ir jaunų, ir vyresnių žmonių rykštė
„Einant namo mane staiga išpylė prakaitas, pradėjo trūkti oro bei svaigti galva. Iš pradžių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o po akimirkos ją tarsi kažkas stipriai suspaudė – atrodė, tuoj sprogs. Labai išsigandau, mat pradėjau bijoti, kad numirsiu“, – tokius simptomus kardiologai vis dažniau girdi iš jaunų, aktyvių 20–30 metų amžiaus žmonių.
Susidaro „užburtas ratas“
Specialistai skuba raminti – tokia būsena ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją.
„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja „InMedica“ klinikos Santariškėse gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.
Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.
Verta tikrinti ir širdį
Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.
„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J.Burca.
Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių.
Siūlo keisti gyvenimo būdą
Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas. „Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja „InMedica“ kardiologė.
Specialisto komentaras
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė:
- Jei žmogus niekada nėra patyręs panikos priepuolio – kaip jam atpažinti, kad tai jis?
- Dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka vidutiniškai nuo 15 iki 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o pačių priepuolių trukmė ilgėti.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
- Kokia dažniausiai būna panikos priepuolių priežastis?
- Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau nei 40 procentų panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
- Ar padeda medikamentai, ar verčiau imtis kompleksinio gydymo?
- Tik apie 20–30 procentų žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis. Kur kas dažniau jie pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos pirmiausia ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete.
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys. Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis.
Pradėjus gydymą svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla: pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas. Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Verta žinoti
Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. pacientų nustatomas šis nerimo sutrikimas.
Panikos priepuoliai nelinkę kartotis tik apie 20–30 proc. žmonių.
Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis
Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai „kopijuoja“ rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Elžbieta Olimpija Povilaitienė sako, kad pirmą kartą patiriamą panikos priepuolį galima supainioti su miokardo infarktu ar pavojumi uždusti.
„Panikos priepuolio metu žmogus staiga ima jausti begalinę baimę arba didžiulį nerimą, kuriuos dažniausiai lydi krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, smaugimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, alpimas, pykinimas, šaltkrėtis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, baimė prarasti kontrolės jausmą, mirties baimė. Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki valandos, o nežinodami, kas su jais tuo metu vyksta, žmonės kreipiasi į medikus“, – komentuoja E. O. Povilaitienė.
Dažnai lemia nervinė įtampa
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, panikos priepuoliai gali pasireikšti labai skirtingais simptomais, kilti labai įvairiu metu ir aplinkybėmis. Pasitaiko nemažai pacientų situacijų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingos, bet būna didelė tikimybė, kad negalavimų priežastis ta pati – nervinės įtampos išprovokuoti panikos priepuoliai.
Kaip vieną iš pavyzdžių vaistininkė pamini į vaistinę atėjusios jaunos moters atvejį. Pacientė skundėsi pasikartojančiais skausmais širdies plote, oro trūkumu, prakaito pylimu. Apsilankius pas gydytojus atlikti įvairūs tyrimai jokių pakitimų nerodė. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad moters gyvenimo tempas labai greitas, jaučiama nuolatinė įtampa, stresas, baimė nesuvaldyti atsakomybių.
„Kitu atveju atėjo pensinio amžiaus moteris, kuri kas naktį atsibusdavo nuo dažno širdies plakimo, jai tirpdavo rankos, drebėdavo kūnas. Moteris ne kartą kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau kardiogramos nieko blogo nerodė. Ji prasitarė, kad prieš pusmetį jai buvo atlikta operacija dėl onkologinės ligos, dėl kurios vis dar nuolat jaudinasi. Situacijos skirtingos, bet abi pacientės jautė nervinę įtampą, kuri ir provokavo įvairias fizines organizmo reakcijas, būdingas panikos priepuoliams“, – sako K. Šnirpūnienė.
Gydytoja E. O. Povilaitienė atkreipia dėmesį, kad panikos priepuolis nebūtinai turi būti išprovokuotas kokių nors išorinių veiksnių, jis gali nutikti staiga ir netikėtai, o konkrečios priežastys moksliškai dar nėra nustatytos.
„Manoma, jog panikos sutrikimai susiję su keleto priežasčių deriniu, tokių kaip traumuojantis ar labai didelį stresą sukėlęs išgyvenimas, pavyzdžiui, netektis, patirtas smurtas ir panašūs, genetinis polinkis, jei artimi giminaičiai kenčia nuo nerimo sutrikimų, taip pat organizmo veiklą reguliuojančių informacijos „nešėjų“ pusiausvyros sutrikimas smegenyse“, – vardija ji.
Prasidėjus panikos priepuoliui gydytoja pataria likti toje pačioje vietoje, stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į pozityvius, raminančius vaizdinius, prisiminimus, nuolat priminti sau, jog tai laikina ir praeis, kad panikos priepuolis nekelia mirtino pavojaus. Praėjus priepuoliui svarbu apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar patiriami simptomai nėra kokios nors rimtos ligos, kurią būtina gydyti, požymiai.
Kaip elgtis panikos priepuolio metu?
Jei panikos priepuoliai kartojasi ar dažnėja, vaistininkė K. Šnirpūnienė pataria kreiptis pagalbos į psichologą. Specialistas išsiaiškins šių priepuolių priežastis, kas jas gali lemti – gal tai ilgalaikis stresas ir nemokėjimas jį valdyti, o gal tai depresijos pradžia, taip pat paaiškins, kas vyksta ir kaip elgtis priepuolio metu, paskirs psichoterapiją.
Savo ruožtu gydytoja E. O. Povilaitienė sako, jog panikos priepuolis nėra liga, kurią galima išgydyti. Tai simptomas, kurį sukelia daug priežasčių: greitas gyvenimo tempas, įtampa bet kurioje gyvenimo srityje, lėtinės ligos, žmogaus temperamentas, psichologinis atsparumas ir kitos. Todėl siekiant suvaldyti arba suretinti panikos priepuolius, išties labai svarbu ieškoti priežasties ir įgyti įgūdžių, kaip sumažinti jų dažnį ir išgyventi priepuolius.
„Tinka kognityvinė elgesio terapija. Jos metu su psichoterapeutu yra aptariami visi aspektai, susiję su panikos priepuoliu, ir suteikiami reikiami įgūdžiai dorotis su juo. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, afirmacijos. Prevenciškai galima skaityti savišvietos knygas nerimo sutrikimų tematika, labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kuris mažina įtampą ir patiriamą stresą. Atsipalaiduoti padeda joga ar pilatesas. Taip pat reikėtų vengti daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kofeino, alkoholio ir rūkymo – visi šie dalykai gali sustiprinti panikos priepuolius“, – kalba ji.
Panikos priepuoliai gali būti kontroliuojami ir medikamentais, kuriais gydoma depresija ar nerimas, tačiau dėl jų gydytoja rekomenduoja konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu.
Jei žmogus panikos atakų valdymui nevartoja cheminių vaistų, K. Šnirpūnienė sako, kad įtampai sumažinti tinka ir vaistažoliniai preparatai, iš kurių turbūt žinomiausias yra vaistinis valerijonas. Jis skatina serotonino, arba „laimės“ hormono, melatonino – „miego“ hormono, dopamino gamybą organizme, mažina raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retina širdies ritmą.
„Moksliniais tyrimais yra įrodytas ir nervų sistemą raminantis sukatžolių poveikis. Jos net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja, taip pat slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, mažina įtampos galvos skausmą ir svaigimą. Raminančiu veikimu pasižymi levandos, melisos, pipirmėtės, apyniai, pasifloros. Vaistažolių preparatai tabletėmis ar kapsulėmis veikia stipriau nei arbatos, tačiau verta žinoti, kad kartais vien arbatos paruošimas ar jos aromatas nuteikia raminančiai, nukreipia dėmesį nuo nemalonių minčių. Dėl vaistažolinių preparatų reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kai pacientui yra skiriami cheminiai raminamieji vaistai ar antidepresantai, mat vaistažolės stiprina jų poveikį“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Paskelbta - 2023-06-29, atnaujinta - 2024-01-05