Nematoma antibakterinių medžiagų naudojimo pusė – miršta ir nesidaugina sliekai, o tai neigiamai veikia visą sausumos ekosistemą
Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Nepaisant to, pasaulyje didėja susirūpinimas dėl antibakterinių medžiagų poveikio aplinkai, nes jų kiekis aplinkoje nuolat didėja ir dar nėra iki galo žinoma apie jų toksiškumą gyviesiems organizmams. Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos antibakterinių medžiagų naudojimas smarkiai išaugo ir tai dar labiau sustiprina mokslininkų, aplinkotyrininkų ir aplinkosaugininkų susirūpinimą.
Kosmetika gali kenkti ne tik žmogui
Triklozanas yra vienas iš plačiausiai naudojamų antimikrobinių medžiagų. Jis yra naudojamas daugelyje šiuolaikinių sveikatos priežiūros ir asmeninės higienos priemonių: rankų muile, chirurgijos reikmenyse, prausikliuose, rankų kremuose ir losjonuose, dantų pastose bei burnos skalavimo skysčiuose, deozodorantuose, tekstilėje ir žaisluose. Europos Sąjunga (ES) nuo 2017 m. uždraudė triklzano naudojimą kai kuriose higienos priemonėse. Nepaisant to, daugelyje šalių triklozano naudojimas dar nėra reglamentuojamas ir ši antimikrobinė medžiaga yra plačiai vartojama anksčiau išvardintų produktų gamyboje. Toks platus šios antibakterinės medžiagos naudojimas lėmė tai, kad triklozanas yra vienas iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų naujųjų organinių teršalų. Be to, yra ištirta, kad triklozano degradacijos ir skilimo produktai, tokie kaip metiltriklozanas, dioksinai, yra patvaresni ir linkę dar labiau kauptis organizmuose. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo pavojaus žmonių sveikatai ir gyviesiems organizmams.
Užteršia dumblą, kuris yra panaudojamas kaip kaip trąšos
Aplinkosauginiu požiūriu blogiausia yra tai, kad triklozanas dėl savo cheminių savybių yra linkęs kauptis aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose. Vien Europoje per metus sunaudojama iki 450 t triklozano, iš kurių maždaug 96 proc. išleidžiama į nuotekų valymo įrenginius. Nors triklozano pašalinimo nuotekų valymo metu jo pašalinama apie 80 proc., jis vis tiek yra vienas iš dešimties dažniausiai aptinkamų organinių teršalų paviršiniame vandenyje.
Tyrimais nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginiuose esančio triklozano yra absorbuojama nuotekų dumble, su kuriuo jis patenka ir į sausumos ekosistemas. Europos Sąjungoje (ES) nuotekų dumblo politika ir teisės aktai skatina pakartotinį nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje, kaip tvarią, gerą ir pigią trąšų naudojimo alternatyvą. Pakartotinis nuotekų dumblo panaudojimas gali prisidėti prie dirvožemio kokybės gerinimo ir sumažinti nuotekų dumblo šalinimą sąvartynuose, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš sąvartynų ir taip prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo. ES teisės aktai griežtai kontroliuoja maistinių medžiagų ir metalų ribines vertes nuotekų dumble, tačiau antibakterinių medžiagų kiekio reguliavimo ir saugos rekomendacijų nėra.
Apie teršalus įspėja ir sliekai
Šiuolaikinis pasaulis neabejotinai susiduria su klimato kaita ir jos padariniais. Didelio mokslininkų dėmesio sulaukia kintančių klimato sąlygų ir klimato kaitos padarinių poveikis gyviesiems organizmams ir aplinkai/ aplinkoje esantiems teršalams. Daugėja įrodymų, kad kintančios klimato sąlygos gali pakeisti teršalų toksiškumą, taip pat ir dirvožemio savybes. Tarp organizmų, kurie gali būti labiau paveikti kintančių aplinkos sąlygų, yra dirvožemyje gyvenantys bestuburiai (pvz., sliekai). Dėl plonos odos ir nuolatinio kontakto su dirvožemiu ir jame esančiais teršalais sliekai yra geri bioindikatoriai, tinkami vertinant organinių ir neorganinių teršalų bioakumuliaciją ir toksiškumą. Vis dar mažai žinoma apie klimato kaitos įtaką naujųjų organinių junginių ekotksiškumui, įskaitant ir triklozanui.
VDU Aplinkotyros katedroje atliekant podoktroantūros stažuotės tyrimą apie kintančio klimato poveikį antimikrobinių medžiagų toksiškumui kompostiniam sliekui (Eisenia fetida) nustatyta, kad triklozanas buvo toksiškas kompostiniam sliekui. Poveikis triklozanu reikšmingai padidino sliekų mirtingumą, sumažino jų biomasės augimą ir labai neigiamai paveikė dauginimąsi. Dėl neigiamo triklozano poveikio sumažėjo sliekų kokonų gamyba ir jų gyvybingumas. Moksliniais tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad besikeičiančios klimato sąlygos reikšmingai pakeitė triklozano toksiškumą. Sausra ir sausra kartu su padidėjusia temperatūra padidino neigiamą triklozano poveikį sliekų išgyvenimui, augimo greičiui ir dauginimuisi, o pavienė padidinta temperatūra šiek tiek sumažino triklozano neigiamą poveikį mirtingumui, dauginimuisi ir biomasės augimui.
Dėl tyrimais nustatyto neigiamo triklozano poveikio sliekų biomasės augimui, išgyvenamumui ir dauginimuisi, gali sumažėti sliekų populiacija ir jų tankis, o tai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių visai sausumos ekosistemai, nes sliekai yra labai svarbi, kertinė sausumos ekosistemos rūšis, kuri palaiko ir gerina dirvožemio struktūrą, maistinių medžiagų mobilizaciją, organinių medžiagų skaidymą.
Šio tyrimo rezultatai kelia didžiulį susirūpinimą, nes mūsų gamtinėje aplinkoje be triklozano, galima aptikti įvairiausių kitų cheminių medžiagų ir teršalų, kurios taip pat gali neigiamai paveikti gyvuosius organizmus. Nemaža dalis šių medžiagų patenka į aplinką su žmonių naudojamais asmens higienos produktais. Dėl to aplinkotyrininkai, aplinkosaugininkai skatina kiekvieną iš mūsų atkreipti dėmesį į naudojamų asmens higienos produktų sudėtį, naudoti kuo natūralesnes priemones ir taip prisidėti prie gamtinės aplinkos išsaugojimo.
dr. Diana Miškelytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja.
2022-09-19