Menopauzės metu padidėja įvairių ligų rizika: kokie simptomai jas išduoda?
Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Alesia Boukun primena, kad šiuo laikotarpiu tinkamai pasirūpinus savo sveikata galima ne tik sušvelninti patiriamus simptomus, bet ir užkirsti kelią galimoms ligoms.
„Menopauzinė pereiga – tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių folikulinei funkcijai, pasibaigia menstruacijos. Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.
Itin plati pasireiškiančių simptomų įvairovė
Menopauzės metu dėl estrogenų stokos moterims gali pasireikšti tam tikri klinikiniai požymiai, pavyzdžiui, vazomotoriniai simptomai, tokie kaip karščio bangos ir padažnėjęs prakaitavimas.
„Paprastai ūmi karščio banga prasideda veido ar viršutinėje krūtinės dalyje, greitai išplinta po visą liemenį ir trunka apie 2–4 min., po to gali sekti gausus prakaitavimas, smarkus širdies plakimas bei nerimas. Naudinga žinoti, jog šį simptomą dažnai išprovokuoja aštrus maistas arba alkoholis“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė, pridėdama, kad vazomotoriniai simptomai vidutiniškai gali tęstis apie 7 metus.
Taip pat, keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena padidėjusius nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Moteris dažnai vargina dirglumas, nervingumas, verksmingumas ar net panikos atakos bei depresija, joms gali sumažėti lytinis potraukis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie menopauzės simptomai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais organizmo pokyčiais, bet ir būti išprovokuoti prasto nakties miego ar jaučiamo nuovargio.
„Pagrindinė tokių simptomų kaip plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas priežastis – estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis“, – pasakoja A. Boukun.
Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais. Tiesa, šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, jog šie simptomai atsiranda dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, o kiti – jog tokie sutrikimai yra labiau susiję su patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus.
Nėra vienareikšmiškos nuomonės ir dėl to, ar būtent menopauzė lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai pokyčiai bei fiziologiniai, anatominiai kūno pasikeitimai gali turėti įtakos spartesniam svorio didėjimui.
Didesnė tam tikrų ligų rizika
Viena iš ligų, kuria menopauzės metu dažnai suserga moterys – urogenitalinis sindromas. Tai lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, susijusi su estrogenų stoka. Dėl jos sutrinka kolageno, elastino bei mukopolisacharidų sintezė, todėl vystosi jungiamojo audinio atrofija – plonėja oda, makšties sienelės, silpnėja dubens raumenų tonusas, sutrinka audinių kraujotaka ir inervacija.
„Urogenitaliniam sindromui būdingas makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, kontaktinis kraujavimas iš lytinių organų bei jų nusileidimas. Taip pat dažnas, staigus noras šlapintis, naktinis šlapimo nelaikymas ar skausmingas šlapinimasis, kuris susijęs su šlapimo sistemos atrofija ir neretai su uropoetinės sistemos infekcija“, – įvardina gydytoja akušerė-ginekologė.
Kita šiuo laikotarpiu dažnai pasitaikanti liga – osteoporozė, kuriai būdingas su estrogenų stoka susijęs mažėjantis kaulų tankis, lemiantis padidėjusią lūžių riziką. Kaulų mineralų kiekio mažėjimas, kaulinio audinio pokyčiai ir padidėjęs jų trapumas yra esminiai patogenetiniai veiksniai.
„Osteoporozė nesukelia jokių juntamų simptomų, o dažniausiai skausmas, susijęs su kaulų lūžiu, būna pirmas, tačiau jau pažengusios ligos požymis. Ši liga pirmiausiai paliečia spongiozinę kaulo struktūrą, todėl esant minimaliai traumai įvyksta kompresiniai stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, dilbio kaulų distalinių ir žastikaulio proksimalinių dalių lūžiai“, – pastebi A. Boukun.
Be to, estradiolio stoka didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Labiausiai moterų sergamumas jomis padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės.
„Tai tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį. Jie blokuoja kalcio kanalus taip sumažindami kraujagyslių sienelių tonusą ir pagerindami kraujotaką, o antioksidantinis poveikis saugo nuo kraujagyslių pažeidimų“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja akušerė-ginekologė.
Apie ką gali signalizuoti kraujavimas menopauzės metu?
Dažna kreipimosi į gydytojus ginekologus priežastis menopauzės laikotarpiu yra prasidėjęs kraujavimas. Pasak A. Boukun, dažniausiai jis yra negausus ir savaime praeinantis, tačiau visoms moterims, kurios susiduria su šia būkle, yra reikalingas nuodugnus ištyrimas, nes vidutiniškai 10 proc. tokio kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys.
„Gimdos gleivinės piktybinis navikas skverbiasi į raumeninę sienelę, gimdos kaklelį ir vėliau plinta už gimdos ribų. Svarbu žinoti, jog kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemaiša išskyros iš gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.
Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika. Be to, vyresnėms nei 55 m. moterims pasikartojantys kraujavimo epizodai ir kraujavimo gausumas, kai prireikia daugiau nei 5 higieninių įklotų, taip pat yra susijęs su didesne šios ligos rizika.
Dažniausia pomenopauzinio kraujavimo priežastis – makšties ir gimdos gleivinės atrofija, tačiau jį gali sukelti ir endometro polipai, hiperplazija bei gimdos miomų mazgai. Šiuo metu histeroskopija su atliekamomis biopsijomis yra auksinis standartas siekiant diagnozuoti gimdos gleivinės anomalijas, o kraujavimo gydymas yra individualus, atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę.
Reguliarios sveikatos patikros svarba
Nors didžioji dalis anksčiau išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ir net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė A. Boukun pabrėžia, kad menopauzės požymiai yra labai individualūs – kai kurias moteris kamuoja daugybė negalavimų, o kitos apie šį etapą supranta tik iš sutrikusio arba pasibaigusio menstruacijų ciklo.
„Visgi, reguliarūs vizitai pas savo gydytoją ginekologą yra svarbūs, nes šiame gyvenimo periode vystosi kitokios ligos, pavyzdžiui, miomos ar cistos. Kol vyksta šis procesas, tęsiasi nereguliarūs kraujavimai, keičiasi gimdos gleivinė, gali susiformuoti ir išvešėti gimdos polipai. Tai dažna problema, kuriai nustatyti yra reikalingas ultragarsinis tyrimas, nes ne visada nustatyti tikslią diagnozę galima apčiuopos būdu“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.
Be to, svarbu žinoti, jog daugelis paminėtų menopauzės simptomų yra lengvai numalšinami, o gydytojas gali pasiūlyti tinkamiausią sprendimą, leisiantį gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.
Menopauzė – egzistencinių pokyčių metas, kuriam galima pasiruošti iš anksto
Dažnai menopauzės metu moterys susiduria su dideliais kūno ir gyvenimo būdo pokyčiais, o tai dažnai tampa ir pasikeitusio savęs suvokimo priežastimi. Natūralu, kad šis laikotarpis dažnai sukelia egzistencinius klausimus ir emocinius sunkumus, tačiau, pasak Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro gydytojos psichiatrės Rimos Juknaitės, tinkamai pasiruošus, juos galima įveikti lengviau.
„Svarbu suprasti, kad bet koks pokytis kelia nerimą – nesvarbu ar tai fiziologiniai, ar psichologiniai pasikeitimai. Taip, kaip paauglystė daugeliui yra nelengvas etapas, taip ir lytinių hormonų mažėjimas ir visiškas išsekimas menopauzės metu sukelia įvairius sunkumus“, – sako R. Juknaitė.
Kyla ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai sunkumai
Hormonų kiekio mažėjimas ir persiskirstymas organizme sukelia įvairius fiziologinius ir psichologinius simptomus, pavyzdžiui, nerimą, nemigą, liūdesį, dirglumą ar emocinį nestabilumą. Taip pat gali pablogėti dėmesio koncentracija, atmintis bei sumažėti seksualinis potraukis. Šie pokyčiai neretai sukelia ir įvairių sunkių emocinių išgyvenimų.
„Neretai prasidėjus menopauzei susiduriama su abejonėmis, ar dar galiu būti patraukli, ko vertas mano kūnas, kaip į pokyčius reaguos partneris, ar aš jau esu sena. Šiuo laikotarpiu moteris turi ne tik priimti fiziologinius pokyčius, bet ir emociškai susitvarkyti su jais“, – pastebi gydytoja psichiatrė.
Be to, išgyvenant šią ypatingą hormonų veikiamą būseną dažnai tenka iš naujo suprasti savo vaidmenį asmeninėje erdvėje ir socialiniame gyvenime, o ryškūs pasikeitimai sukelia naujų santykių bei gyvenimo vaidmenų iššūkius.
„Kartais net veido kremo pirkimas brandžiai odai moterims kelia stresą. Keičiantis kūnui, keičiasi ir savęs suvokimas, o prie to prisideda ir nauji vaidmenys šeimoje bei socialiniame gyvenime – vaikų atsiskyrimas, tapimas močiute, tėvų slauga ar netektis, kopimas karjeros laiptais arba suvokimas, kad daugiau jau nėra kur kopti, kitaip jau nebus“, – pasakoja R. Juknaitė.
Menopauzės laikotarpis dažnai yra susijęs su išgyvenama amžiaus vidurio krize. Pasak gydytojos psichiatrės, ši krizė plačiai tyrinėjama ir apkalbama, tačiau anksčiau tai buvo daroma tik iš vyrų perspektyvos, o šia tema net susiformavo daug klišių. Visgi, šiais laikais vis daugiau svarstoma ir apie tai, kaip ir kada amžiaus vidurio krizė paliečia moteris.
Patiriamus simptomus galima kontroliuoti
Svarbu nepamiršti, kad šiuo laikotarpiu patiriami pokyčiai nereiškia, jog moterų gyvenimo kokybė būtinai turi suprastėti.
„Menopauzės metu kylančius fiziologinius simptomus, tokius kaip karščio pylimas, gausus prakaitavimas, odos sausėjimas ar plonėjimas, makšties sausumas ir skausmingi lytiniai santykiai, galima švelninti maisto papildais bei dietos pokyčiais. Lygiai taip pat išgyvenamus emocinius kalnelius galima sumažinti maisto papildais, turinčiais triptofano, adaptogenų ar įprastais nereceptiniais vaistais veikiančiais nervų sistemą“, – pažymi R. Juknaitė.
Verta atkreipti dėmesį, kad menopauzės sukeliamas diskomfortas stipriai priklauso nuo moters prieš tai buvusios emocinės savijautos.
„Jei jau prieš tai moteris gyveno įtemptą, nesaugų ar nepastovų gyvenimą, menopauzės metu net kelios karščio bangelės ar nemiegotos naktys gali išprovokuoti stiprius emocinius svyravimus. Ir priešingai, jei moteris iki tol gyveno subalansuotą ir laimingą gyvenimą, turėjo tvirtus santykius, gerai funkcionuoja socialiai – menopauzė išgyvenama lengviau“, – pastebi gydytoja psichiatrė.
Anot jos, menopauzei galima pasiruošti iš anksto – kurdamos ir plėsdamos savo gerovę moterys stiprina ir emocinį atsparumą. Visgi, gerovė – tai ne tik išmokėtos būsto paskolos ar finansinis stabilumas. Tai ir resursų turėjimas susitvarkyti su kylančiomis problemomis, o jei jie yra nepakankami – žinojimas, kur kreiptis pagalbos.
„Kai naujai persvarstome savo vertę bei vaidmenis, mes imamės ryžtingų pokyčių ir naujai suplanuojame savo gyvenimo perspektyvą. Tai padeda surasti naujų tikslų bei prasmių, įgyti neįkainojamos patirties ir tuo pačiu naujų galimybių“, – dalinasi R. Juknaitė.
Pokalbis su specialistu, padeda menopauzę išgyventi lengviau
Neretai fiziologiniai menopauzės simptomai labai išvargina moteris ir dalis jų tai priima kaip neišvengiamybę ar laiką, kurį reikia pralaukti bei iškęsti. Kitos drąsiai kreipiasi į įvairius specialistus ieškodamos pagalbos, nes gyvenimo kokybė ir laimės jausmas yra suvokiami kaip būtinybė. Žinoma, psichinės sveikatos specialistas negydo menopauzės, tačiau jis gali padėti susitvarkyti su visais psichologiniais jos simptomais.
„Specialistas dažnai tampa tas asmuo, kuris padeda išnarplioti kylančias problemas ir sudėlioti viską į savas vietas. Jis gali atsakyti į klausimus, ar jaučiamas fizinis diskomfortas yra menopauzės simptomas, ar somatizuotos depresijos pasireiškimas ir ar yra reikalingas gydymas, o jei taip – koks. Dažnai sutvarkius tik vieną ar kelis simptomus, galima stipriai pakoreguoti bendrą savijautą ir funkcionavimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė.
Be to, pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu apie gyvenimo pokyčius, laiko tėkmę padeda sumažinti kylantį nerimą, užsitikrinti emocinę gerovę ir pereiti šį pokyčių pilną etapą lengviau.