Lietuviško startuolio „Nikrob“ žaliava – atliekos
Dažnai nesusimąstome, kad net ir po šiukšlių rūšiavimo lieka didžiulė dalis neperdirbtų organinių atliekų. Vien tik Vilniuje kasmet tokių surenkama 72 tūkst. tonų. Kasmet išleidžiama 750 tūkst. eurų rūšiuojamų atliekų sistemos aptarnavimui, už kurį gyventojai galėtų ir nemokėti.
Ir šiukšlės kainuoja
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vadovo Iljos Karužio, dabar susidarantys metiniai kaštai pakuočių atliekų tvarkymui kasmet vis didėja. Atliekų konteineriai Vilniuje įrengiami ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iki 2023 m. bus pastatyta 1,2 tūkst. naujų modernių konteinerių aikštelių, kuriose numatyta įrengti net 2,6 tūkst. konteinerių, skirtų būtent pakuočių atliekų surinkimui. Vien į rūšiavimo konteinerių įrengimą planuojama investuoti apie 2,6 mln. eurų iš miesto biudžeto, dar tiek pat bus skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Ar visas šiukšles sutvarkome?
Ar žinote, kiek CO2 išskiriama, sudeginant toną šiukšlių? O kiek sunaudojama dujų, elektros? Kiek už tai sumoka kiekvienas miesto gyventojas? Dalis organinių šiukšlių tiesiog pūva sąvartynuose, kuriuose dėl anaerobinio proceso poveikio į atmosferą išsiskiriama daug šilumos, įvairių dujų, o po liūčių į dirvožemį patenka ir kenksmingos medžiagos, galinčios užteršti gruntinius vandenis.
Energetikos sektoriaus problemos
Nuolat brangsta nafta, dujos ir elektra, taigi, suprantama, didėja ir komunaliniai mokesčiai, daugiau kainuoja ir visos kasdienės prekės. Daugelyje šalių dabar ieškoma naujų alternatyvių energijos šaltinių. Tik 10 proc. etanolio benzine gali sumažinti kietųjų dalelių išmetimą iki 50, o CO emisiją – 30 proc. Pažangios EURO-6 standarto normos automobilių pramonėje sukūrė biokuro deficitą! Ne paslaptis, kad tik 30 proc. bioetanolio pagaminama iš žemės ūkio kultūrų, o tai neišvengiamai skatina ir miškų naikinimą.
Bioetanolio gamyba iš šiukšlių – ekologiškesnė
UAB „Nikrob“ sukūrė ir laboratorijoje išbandė naują bioetanolio gamybos iš šiukšlių technologiją ir yra pasirengęs ją automatizuoti pramoninio masto gamyboje.
„Projekto vystymo idėja brendo seniai, tačiau tik dabar atėjo laikas jos įgyvendinimui. Kol angliavandenilio energijos ištekliai buvo lengvai pasiekiami ir veržėsi iš po žemių, nebuvo prasmės vargti su bioetanolio gamybos technologijomis. O šiandien tai tampa ne tik naudinga, bet ir įdomu. Dvidešimties metų patirtis laboratorinių tyrimų srityje mus paskatino tuo užsiimti. Dar 2002 m. pradėjau tyrinėti ir eksperimentuoti su įvairių fermentų grupių mėginiais, galinčiais maksimaliai greitai perdirbti organinius junginius. Tyrinėjome įvairias maisto produktų grupes, popierių, celiuliozę. Žiemą ir vasarą atlikome daugybę bandymų. Suprantama, vasarą žmonės vartoja daug daugiau vaisių, daržovių, taigi jų atliekose susikaupia daugiau cukrų, o kartu –ir organikos, žiemą situacija kita“, – pasakoja Roman Nikolaev, UAB „Nikrob“ direktorius.
Jo teigimu, maždaug 2012-2013 metais mūsų aplinkoje atsirado labai daug produktų, turinčių daugybę konservantų, kurių cheminę sudėtį net ir laboratoriniu būdu kartais būdavo sunku ištirti, todėl fermentai kai kuriais atvejais efektyviai neveikė. „O mes siekėme paprasto tikslo – suvokti, kokią organinių atliekų fermentacijai agresyvią aplinką reikia sukurti, kad vėliau be jokių pasekmių ją būtų galima panaudoti kuro kūrimo industrijoje. Siekdami sukurti tam tikrą atliekų perdirbimo cikliškumą, atlikome daugybę eksperimentų, panaudodami įvairiausius mielių štamus, skirtingus fermentus ir net rūgštis“, – mintimis dalijasi idėjos autorius.
Pasak jo, norėdami gaminti kurą, kasdien turime gauti žaliavos, šiuo atveju – organinių, niekam nereikalingų atliekų. Ištyrę išvežamų ir sąvartynų neuroboniuose vamzdžiuose užkasamų organinių atliekų sudėtį, UAB „Nikrob“ specialistai sukūrė mielių štamo ir fermentų junginį, galintį cikliškai perdirbti atliekų masės substanciją ir gaminti etanolį.
Procesas vasarą trunka tris dienas
Po rūšiavimo organinės atliekos susmulkinamos ir sumaišomos su vandeniu, vėliau, naudojant specialiai sukurtus fermentus, jos suskaidomos iki krakmolo, kuris sucukrinamas ir fermentuojamas. Gauta misa palaipsniui dehidratuojama ir specialioje įrangoje filtruojama iki galutinės 99,6 proc. etanolio frakcijos. Gautas produktas idealiai tinkamas naudoti bet kuriame aplinkai nekenksmingame biokuro variklyje. Toks procesas vasarą trunka tris dienas. Tiesa, žiemą jis gali tęstis ir mėnesį.
Visada turėsime nemokamą atsinaujinantį kuro šaltinį
„Bendradarbiaujame su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru. Atlikome preliminarius skaičiavimus Šiaulių miesto organinių atliekų perdirbimo pavyzdžiu. Šiauliečiai sutinka suteikti savo atliekų šalinimo poligoną, kaip startinę bandymų aikštelę. Toks bandomasis modulis ir leistų patikrinti, kokiu periodiškumu ir kokį organinių atliekų kiekį galėtume perdirbti. Tiesa, praktika yra praktika, o klimato sąlygos, vandens, elektros tiekimo subtilumai, kiti pašaliniai faktoriai gali įnešti tam tikrų pataisų ir korekcijų, – pasakoja direktorius. – Bioetanolis gaminamas iš perdirbtų žaliavų ir neapmokestinamas akcizu, jį pigu gaminti, vadinasi, galime pretenduoti į vieną efektyviausių degalų rūšių pasaulyje. Bioetanolis iš organinių atliekų kainuos tik 0,3 euro už litrą. Tai galėtų pastebimai sumažinti prekių logistikos, komunalinių mokesčių kaštus. Bioetanolio iš atliekų gamyba sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido – emisiją.“
Aplinkai nekenksmingas kuras – be toksiškų išmetamųjų dujų
Reikia pabrėžti, kad šiandien niekas pasaulyje negamina tokios mobilių kompleksų įrangos. Tai reiškia, kad egzistuoja tik laboratorinė arba pramoninių gamyklų įranga, todėl dalį tokio modulio prototipo įrangos sudedamųjų dalių reikės užsakyti ir surinkti patiems. Mobilus, visiškai autonominis blokas patalpinamas dviejuose konteineriuose, kuriuos galės gabenti viena transporto priemonė. Jį lengva perkelti, o naujais moduliais nesunku padidinti įrenginio galią. Tokia modulinė išmanioji sistema gali perdirbti bet kokias organines atliekas, uždaru gamybos ciklu perdirbdama jas į bioetanolį. Sistema uždara – nėra jokio pašalinio kvapo.
Mobilaus, autonominio bloko prototipo sukūrimo projektui reikalinga 250-300 tūkstančių eurų investicija. „Kviečiame sąmoningus ir rūpestingus žmones prisidėti prie geresnės ateities ir palaikyti mūsų mokslininkų bei inžinierių komandą. Tai darome dėl savo gerovės ir visos planetos ateities“, – sako R. Nikolaev, UAB „Nikrob“ direktorius.
2022-10-06