Kur prasideda ir baigiasi tvarumas: produkto gamybos ar nebenaudojimo stadijoje?



Didžiausią taršą produktai išskiria, kai yra nebenaudojami – tai klaidingas įsitikinimas, vyraujantis visuomenėje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad taršos gali būti neišvengta jau produkto gamybos stadijoje. Tuo tarpu net 83 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad jų naudojami produktai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai.

„Susidomėjimas produktų daromu poveikiu aplinkai nuolat auga. Vartotojai ne tik nori aplinkai draugiškų ar tvarių produktų, bet ir aktyviai domisi jų kilme, gamybos būdais. Itin jautriai reaguojama į gamtos taršą, aplinkai pavojingų medžiagų naudojimą. Tad paaiškėjus, kad mėgstamas prekės ženklas neatitinka tvariam produktui keliamų lūkesčių, didėja tikimybė prarasti vartotojų lojalumą“, – komentuoja tyrimą inicijavusios tvarumo konsultacijų bendrovės „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė, EPD verifikuotoja dr. Sigita Židonienė.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad 25 proc. šalies gyventojų yra labai svarbu, kad jų naudojami produktai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuosaikesnį pritarimą („greičiau svarbu“) išreiškė 58 proc. respondentų. Apklausos duomenimis, produkto poveikiu aplinkai nesidomi vos 13 proc. šalies gyventojų. Tai atitinka tarptautines tendencijas: remiantis pasaulinės įžvalgų ir konsultacijų bendrovės „GlobeScan“ duomenimis, tvaresniu gyvenimo būdu 2021 m. nesidomėjo tik 11 proc. globalios apklausos dalyvių.

Atliekos gali tapti žaliava naujai produkcijai

Vien rūpintis poveikiu aplinkai nepakanka – svarbu suprasti, kada jis atsiranda, įsitikinusi S. Židonienė. 34 proc. respondentų nuomone, labiausiai aplinką produktas teršia tada, kai yra nebenaudojamas. Kiek mažiau dėmesio skiriama produkto išskiriamam teršalų kiekiui jo gaminimo (26 proc. respondentų) bei naudojimo (24 proc.) metu.

„Kiekvienas produktas turi savo gyvavimo ciklą, kuris apima žaliavų, reikalingų produkto gamybai, išgavimą, paties produkto gamybą, jo transportavimą, produkto vartojimo etapą ir atliekų tvarkymą. Visi šie išvardinti etapai daro poveikį aplinkai, tačiau dažniausiai būtent žaliavų išgavimas turi didžiausią poveikį“, – pastebi ekspertė.

Pasak pašnekovės, atliekų tvarkymas, vis labiau siekiant maksimaliai perdirbti gaminius, turi kur kas mažesnį poveikį aplinkai. Pastarajam faktoriui daugiausiai įtakos turi gamintojai.

„Pagal Europos Sąjungos taisyklėse įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, pirmasis prioritetas yra atliekų prevencija. Tačiau dažnu atveju atliekų susidarymo nepavyksta išvengti, tuomet labai svarbūs tampa kiti etapai: maksimalus atliekų rūšiavimas bei tinkamas jų tvarkymas. Jei atliekos išrūšiuotos tinkamai, dažnu atveju jas galima perdirbti. Tokių atliekų nereikia deginti ar šalinti į sąvartyną – jos tampa žaliava naujai produkcijai“, – teigia bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ aplinkosaugos specialistė Indrė Dičpetrienė.

Atsakomybės principas už gaminamos produkcijos galutinį sutvarkymą teikia naudos ir gamintojams – gamybos metu susidaro mažiau atliekų, o naudojant jas tolesnei produkcijai reikia mažiau žaliavų. Ypač tai aktualu, jei žaliavos išgaunamos iš neatsinaujinančių šaltinių.

„Veikloje susidarančias atliekas rūšiuojame jau nuo 2015 metų, išskirdami apie 20 atliekų rūšių. Šiuo metu esame plastiko atliekų tvarkytojai: surenkame statybų metu susidarančias polistireninio putplasčio atliekas, jas supresuojame specialia atraižų presavimo mašina ir perduodame tolimesniam perdirbimui. Vėliau ši medžiaga tampa žaliava naujiems produktams. Produkcijos pakuotėms taip pat naudojame iš antrinių žaliavų pagamintą plėvelę“, – pasakoja I. Dičpetrienė (Ukm.gelžb.).

„Spinter tyrimai“ gegužės 18-27 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

2022-10-01