Kodėl pašlijusi emocinė sveikata atsiliepia visam kūnui


Vienas žinomesnių sparnuotų posakių kaip niekad aktualus šiais laikais – sveikame kūne, sveika ir siela. Todėl geriau suvokiant psichikos sveikatos svarbą, specialistai pabrėžia neatsiejamą fizinės ir psichologinės gerovės ryšį. BENU vaistininkė ir sportininkė Jūratė Vaičiūnienė kartu su Kauno kolegijos Menų ugdymo fakulteto psichologijos dėstytoja Rasa Vaitkiene pripažįsta – labai nesunku papulti į uždarą ratą, kuomet blogos emocijos sukelia fizinių skausmų ir atvirkščiai. Kaip to išvengti?

Stiprus proto ir kūno ryšys

Kūno rengybos sportininkė ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įsitikinusi – tvirto proto ir kūno ryšio pagrindas prasideda nuo subalansuotos dienotvarkės. Ir nors savo kasdienybėje rutinos pageidaujame kuo mažiau, tai nėra tokia bloga savybė.

„Formulė 8:8:8 – aštuonios valandos miegui, aštuonios valandos darbui ir aštuonios valandos asmeniniam ir šeimos laikui – tai vertingas planas pakeliui link pusiausvyros. Tuo pačiu nuosekli rutina leidžia žmonėms teikti pirmenybę sau patiems ir skirti laiko veiklai, kuri prisideda prie fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimo“, – sako vaistininkė.

J. Vaičiūnienė pabrėžia nuolatinio judėjimo svarbą mūsų psichologinei sveikatai aiškindama, jog sėdimas gyvenimo būdas gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę būklę.

„Užsiimdami reguliaria fizine veikla, smegenyse išsiskiria endorfinai, dar žinomi kaip „laimės hormonai“, svariai prisidedantys prie geresnės nuotaikos ir bendros savijautos. Tai savo ruožtu gali sukelti teigiamą grįžtamąjį ryšį, kai geresnė fizinė sveikata lemia geresnę emocinę sveikatą ir atvirkščiai“, – pataria sporto specialistė.

Pasak jos, nors prioritetą reiktų skirti fiziniam aktyvumui, tačiau reiktų nepamiršti ir vaistininkų vaidmens palaikant psichikos sveikatą ir skatinant emocinę gerovę. Esą vaistininkai gali suteikti vertingų patarimų gyventojams, siekiantiems dar labiau pagerinti savijautą, pavyzdžiui, vitaminų ir maisto papildų dėka, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir aplinkybes.

„Vitaminas D3, B grupės vitaminai ir magnis yra labai svarbūs bendrai gerai savijautai palaikyti, o augaliniai papildai, tokie kaip šafranas, ciberžolė ir pasiflora, taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką. Įtraukdami šiuos papildus į savo kasdienę rutiną, žmonės gali susitvarkyti su maistinių medžiagų trūkumu ir geriau palaikyti savo fizinę bei psichologinę sveikatą“, – sako BENU vaistininkė.

Norint sutvirtinti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, A. Vaičiūnienė rekomenduoja laikytis nuoseklaus miego režimo, reguliariai užsiimti fizine veikla ir vartoti maistą, kuriame gausu daržovių ir pagrindinių maistinių medžiagų. Teikdami pirmenybę tiek psichinei, tiek fizinei gerovei, žmonės gali gyventi visavertiškesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą.

Psichologinės sveikatos stiprinimas

Psichologė Rasa Vaitkienė pasidalijo įžvalgomis apie emocinio atsparumo ugdymą ir psichologinės sveikatos stiprinimą. Ji pabrėžė savimotyvacijos ir gebėjimo mokytis iš iššūkių bei nesėkmių svarbą. Jos nuomone, emocinės brandos ir atsparumo ugdymui labai svarbu išsiugdyti „vidinį balsą“, skatinantį asmenis judėti į priekį, net ir susidūrus su sunkumais.

„Emociniam atsparumui ugdyti reikia sąmoningo suvokimo ir savirefleksijos. Tai reiškia, jog turėtume labiau kreipti dėmesį į savo mintis ir jausmus bei mokytis iš pačių patirties. Ugdydami sąmoningumą žmonės gali geriau suprasti savo jausmus, kaip jie formuojasi, atpažinti mums neigiamas emocijas sukeliančius veiksnius ir kurti strategijas, kaip geriau susidoroti su stresu ir mus užklupusiais iššūkiais“, – sako specialistė.

Kitas svarbus emocinio atsparumo ugdymo aspektas – sugebėti save užjausti ir priimti tokį, koks esi. R. Vaitkienė pažymėjo, jog žmonės dažnai yra linkę būti sau per griežti, o tai gali pakenkti jų emocinei gerovei. Būdami švelnesni sau ir priimdami tiek sėkmes, tiek nesėkmes kaip mokymosi proceso dalį, žmonės gali ugdyti sveikesnį mąstymą ir formuoti pozityvesnį savęs vertinimą.

Prastėjančios fizinės ir emocinės sveikatos požymiai

Rasa Vaitkienė aptarė bendrus požymius, galinčius rodyti prastėjančią fizinę ir emocinę sveikatą. Tai gali būti nuovargis, apatija, įvairūs skausmai (pvz., galvos ir nugaros) ir bendras nenoras įsitraukti į kokią nors veiklą.

„Kartais gali būti sudėtinga nustatyti, ar šiuos simptomus sukelia fiziniai, ar psichologiniai veiksniai, nes jie dažnai yra tarpusavyje susiję. Vis dėlto šių įspėjamųjų ženklų žinojimas gali padėti asmenims atpažinti, kada atėjo laikas kreiptis pagalbos arba imtis pokyčių tam, jog pagerėtų bendra savijauta“, – pabrėžė specialistė.

Emocinei sveikatai stiprinti R. Vaitkienė siūlo pradėti nuo gilesnio savęs pažinimo bei glaudesnio ryšio su artimaisiais palaikymo, tačiau jaučiant poreikį nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Esą patiriant emocinių sunkumų, artimųjų parama tampa ypač reikalinga norint pasiekti teigiamų pokyčių.

Sezoninių pokyčių vaidmuo savijautai

R. Vaitkienė taip pat išskyrė sezoninių pokyčių poveikį fizinei ir emocinei sveikatai. Ji pažymėjo, kad žiemos mėnesiais dėl saulės šviesos ir vitamino D trūkumo gali suprastėti nuotaika ir energijos lygis. Tačiau pagerėjus orams ir žmonėms daugiau laiko praleidžiant lauke, jiems gali būti naudingas didesnis saulės spindulių kiekis, kuris gali pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą.

„Kai kurie gyventojai gali sirgti sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD) – tam tikru metų laiku, paprastai žiemos mėnesiais, pasireiškiančia depresija. Tačiau tikrai yra veiksmų, kurių galime imtis tai įveikti – pavyzdžiui, šviesos terapija, pastovus miego režimas, reguliari fizinė veikla ir medicinos specialistų pagalba“, – vardijo ji.

Apibendrindamos specialistės pabrėžė, kaip svarbu suvokti fizinės ir psichologinės sveikatos ryšį ir laikytis holistinio požiūrio į gerą savijautą. Teikdami pirmenybę rūpesčiui sau, palaikydami subalansuotą dienotvarkę, užsiimdami reguliaria fizine veikla ir kreipdamiesi pagalbos į specialistus bei artimuosius, gyventojai gali puoselėti stiprų proto ir kūno ryšį ir gyventi sveikesnį bei visavertiškesnį gyvenimą.

2023-04-10