Klausos reabilitacija sugrąžina bendravimo džiaugsmą ir garsų kupiną pasaulį

Klausos reabilitacija sugrąžina bendravimo džiaugsmą ir garsų kupiną pasaulį

Klausa – vienas pagrindinių mūsų pojūčių, kurių dėka pažįstame pasaulį. Klausa suteikia mums galimybę girdėti, pilnavertiškai bendrauti, reaguoti į mus supantį pasaulį. Tačiau, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net kas dešimtas žmogus turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimą. Ši problema ypač aktuali vyresniame amžiuje – ji vargina kas trečią 65 metų ir kas antrą 75 metų sulaukusį žmogų. Apie klausos sutrikimų priežastis, poveikį neprigirdinčio žmogaus gyvenimo kokybei ir ją žymiai pagerinančius klausos aparatus pasakoja gydytoja otorinolaringologė Asta Žukauskienė ir klausos centro „Audiomedika“ Kaune klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė.

Klausos sutrikimų priežastys ir poveikis gyvenimo kokybei

Pasak gydytojos otorinolaringologės, klausos praradimą gali nulemti triukšmas, genetinės ar persirgtos ligos, medikamentai, turintys nepageidaujamą ototoksinį poveikį, amžiniai pakitimai. Klausos praradimo tipas priklauso nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Klausos pažeidimas gali būti įvairaus lygio, vienpusis arba abipusis.

„Suaugusiems žmonėms dėl prastos klausos blogėja psichologinė savijauta, atsiranda problemos darbe, šeimoje, nepasitikėjimas savimi. Vaikystėje dėl blogos klausos sutrinka vaiko raida, blogai vystosi kalba, vaikas kenčia psichologiškai. Jei vaikui nustatomas klausos sutrikimas, svarbu kuo anksčiau parinkti ir pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones, nes kitaip kils sunkumų dėl jo kalbos ir bendravimo įgūdžių formavimosi“, – įspėja otorinolaringologė.

Pasak Astos Žukauskienės, susilpnėjusi klausa trukdo pilnavertiškam bendravimui, todėl neieškodamas sprendimo būdų, žmogus pats save izoliuoja. Tačiau, pasak gydytojos, nepaisant gresiančių pasekmių, klausai blogėjant palaipsniui, dažnas klausos sutrikimą ignoruoja ir delsia kreiptis pas specialistus tol, kol klausa pablogėja dar labiau.

Kokie signalai įspėja, kad klausa sutrikusi ir reikalingas gydymas

„Jeigu Jums sunku suprasti pokalbius triukšmingose aplinkose ar didesnėse žmonių grupėse, dažnai prašote pašnekovo pakartoti, ką jis sakė, bandote skaityti iš lūpų, nuolat garsinate televizorių ar radijo imtuvą, baimindamiesi, kad blogai girdėsite, atsisakote anksčiau mėgtų veiklų – tai požymiai, kad laikas kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos sutrikimo lygį“, – pataria gydytoja.

Klausos praradimo gydymas priklauso nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista, taip pat nuo pažeidimo lygio ir priežasties. Gydymas vaistais gali padėti gydant ūmius ausies susirgimus. Sergant lėtinėmis ar įgimtomis ausų ligomis medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus, todėl klausa koreguojama taikant operacinį gydymą arba reabilituojant ją klausos aparatais.

Mitai ir faktai apie klausos aparatus

Pasak klausos protezavimo specialistės Jurgitos Samsanavičienės, nors reabilitacija klausos aparatais neinvazinis, neskausmingas ir labai efektyvus klausos atkūrimo metodas, mūsų šalyje jis vis dar apipintas įvairiausiais mitais. Daugelį atgraso mintis nešioti klausos aparatą, nes nenorima parodyti savo negalios. Klausos aparatų vengiama ir baiminantis nepatrauklios jų išvaizdos. „Sunkiau dirbti su vyresniais žmonėmis, nes jie labiau kompleksuoja. Dažnam klausos aparatas siejasi su senatve, o juk niekas nenori atrodyti senas. Tačiau žmonės nuoširdžiai nustemba, pamatę, kaip gražiai ir stilingai gali atrodyti klausos aparatai. Šiuolaikiniai prietaisai daug patrauklesni už savo pirmtakus, jų yra įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis. Dabartinė laisvų rankų įranga atrodo ne taip patraukliai, kaip klausos aparatai“, – pasakoja J. Samsanavičienė.

Specialistė sako, jog neretai tenka išgirsti kalbant, kad klausos aparatai silpnina klausą, todėl, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti. „Visada klausos aparatus palyginu su akiniais – juk jeigu užsidėsite per stiprius, jums nepritaikytus akinius, regėjimas prastės. Tas pats ir su klausa – norint, kad aparatai būtų naudingi, jie turi būti sureguliuoti konkretaus paciento konkrečiai ausiai. Taip pat svarbu klausyti specialisto patarimų. Kai kurie žmonės mėgsta nusistatyti didelį garsą, nes įsivaizduoja, kad kuo garsiau girdi, tuo geriau. Tačiau iš tiesų ne garsumas, o aparato sugebėjimas atskirti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti aiškius, ausiai malonius garsus bei žmogaus gebėjimas tuos garsus suprasti lemia, kaip jam seksis gyventi su klausos aparatu. Pirmąkart uždėjus aparatą, jis dažniausiai nenustatomas maksimaliu garsu – į garsų pasaulį reikia grįžti po truputį, nes per didelis garsas gali išgąsdinti“, – dalinasi patirtimi klausos protezavimo specialistė.

Klausos aparatai neprigirdinčiam žmogui – būtina pilnaverčio gyvenimo sąlyga

Jurgita Samsanavičienė pasakoja, kad beveik du dešimtmečius klausos aparatai jai pačiai yra būtina pilnavertiško ir komfortiško gyvenimo sąlyga. Jos teigimu, klausos aparatai tarsi perkelia iš vieno pasaulio į kitą, iš tylos ir izoliacijos – į aktyvų bendravimą ir pilną garsų pasaulį.

„Aš savęs neįsivaizduoju be klausos aparatų, nes išsiimi juos ir viskas – atsiduri tarsi burbule – su niekuo negali bendrauti ir nieko daryti. Nešioju klausos aparatus nuo tada, kai baigiau mokyklą, per gyvenimą juos pakeičiau keturis ar penkis kartus. Dabartiniai klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Jie puikiai prisitaiko prie bet kokios veiklos, visada išlieka stabilūs ir leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveikčiau“, – šiuolaikinių aparatų pranašumais džiaugiasi J. Samsanavičienė.

Individualus aparato parinkimas ir pritaikymas pagal poreikius užtikrina maksimalią naudą

Patyrusi klausos protezavimo specialistė pasakoja, kad tinkamai parinkti ir pagal žmogaus poreikius pritaikyti klausos aparatai tampa neatskiriama jo gyvenimo dalimi. „Žmogus atsikelia ryte, užsideda aparatus ir su jais gyvena. Yra begalė garsų, o aparatai padeda orientuotis, kontroliuoti visus savo veiksmus. Išsiimti juos reikia ruošiantis miegoti, praustis, einant į baseiną, į pirtį arba tiesiog, kai norima ramiai pailsėti. Aparatai neturėtų trukdyti gyventi ar kažką veikti“, – pataria ji.

Pasak J. Samsanavičienės, parenkant klausos aparatą, pirmiausia atsižvelgiama į klausos lygį, ausies formą bei būklę, taip pat į žmogaus poreikius. Pavyzdžiui, mažesnius aparatus dėl smulkių detalių gali būti sudėtinga naudoti vyresnio amžiaus žmonėms. Uždėjus klausos aparatus, žmogus gali juos išbandyti namuose ar kitoje aplinkoje, pažiūrėti, kaip sekasi su jais „susidraugauti“, įsidėti, valdyti, kai nėra šalia specialisto, pajausti garsą, girdėjimo kokybės skirtumą. Kito vizito metu žmogus jau gali užduoti daugiau klausimų ir gauti į juos atsakymus. Svarbu žmogaus noras ir pasiryžimas juos nešioti. Klausos protezavimo specialistė sako, kad pradėję nešioti klausos aparatus žmonės labai greitai pajaučia teigiamus pokyčius ir džiaugiasi priėmę sprendimą juos įsigyti.

Įsigijus klausos aparatus, reikėtų nepamiršti juos tinkamai prižiūrėti pagal klausos specialisto pateiktas rekomendacijas, o esant poreikiui, pavyzdžiui, pasikeitus klausai, – užsiregistruoti vizitui aparatų perreguliavimui.

Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu klausos aparatus kompensuoja ligonių kasos

Gydytoja otorinolaringologė Asta Žukauskienė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija. Kompensacija klausos aparatams skiriama atsižvelgiant į audiogramos duomenis, atskirai įvertinus kiekvienos ausies klausos sutrikimą ir turi atitikti tam tikras sąlygas.

Vaikams iki 7 metų klausos aparatai abiems ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7–18 m. – kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 metų asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą antrąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas surdologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Jeigu vyresniam nei 18 metų žmogui klausos aparatai skiriami ne pirmą kartą juos gali skirti ir antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojas otorinolaringologas.

Klausos aparatai – pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė

Pasak V. Vainutienės, galimi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Šie metodai taikomi priklausomai nuo klausos sutrikimą sukėlusios priežasties. Esant klausos pablogėjimui vyresniame amžiuje, pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė yra klausos aparatų naudojimas.

Tačiau, pasak gydytojos otorinolaringologės, nors specialistai pripažįsta, jog klausos aparatai – vienas efektyviausių klausos atkūrimo būdų, o juos gaminančios įmonės kasmet siūlo vis pažangesnes technologijas, tik dalis neprigirdinčiųjų žmonių jais naudojasi.

„Neretai susiduriu su pacientų nuogąstavimais, jog užsidėjus klausos aparatą, aplinkiniai pamatys jų negalią. Kitos priežastys, dėl kurių, net ir įsigiję klausos aparatą, žmonės juo nesinaudoja – aparatas netinkamai įstatomas į ausį, dėl to atsiranda nemalonus garsas, švilpimas ausyje, ar laiku nepakeičiama baterija ir aparatas nustoja veikęs. Norint, kad klausos reabilitacija vyktų sklandžiai, klausos aparatus naudojantiems vyresnio amžiaus pacientams ypač reikalinga artimųjų, šeimos narių pagalba, palaikymas, kantrybė“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Dažniausi mitai, dėl kurių klausos aparatus delsiama įsigyti

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika sako, kad klausos aparatus neretai delsiama įsigyti ir dėl įvairių apie juos sklandančių mitų. Kartu su gydytoja otorinolaringologe Donata Vaitkūnaite-Zubriakoviene ji aptaria tuos, su kuriais specialistėms tenka susidurti dažniausiai.

MITAS: Dėvint klausos aparatus, klausa dar labiau pablogės.

D. Charsika sako, kad tai tikrai netiesa. Klausos aparatai veikia, kaip treniruoklis – jie stimuliuoja klausos nervus ir klausos centrus smegenyse, taip neleisdami klausai ir toliau blogėti. „Klausą galima palyginti su raumenimis. Juk jeigu atsisėsime ir nejudėsime savaitę ar mėnesį, mūsų raumenys pradės nykti, taps sunku judėti. Tas pats vyksta ir su klausa. Tuo tarpu savo praktikoje pastebiu, kad tikrinant klausą kas metus, nešiojančių klausos aparatus žmonių klausos nusilpimo lygis lieka stabilus, o kalbos suvokimas ir klausos centrų veikla gerėja“, – teigia klausos protezavimo specialistė.

MITAS: Klausos aparatus verta įsigyti tik tuomet, kai visai nebegirdi.

Laukti, kol visai negirdėsite, tikrai nerekomenduojama. „Kuo ilgiau atidėliosite vizitą pas klausos protezavimo specialistą, tuo labiau nyks kalbos suvokimas. Užsidėjus klausos aparatus vėliau, bus sunkiau priimti naujus sustiprintus garsus ir priprasti prie jų, todėl prireiks daugiau laiko, darbo ir kantrybės tam, kad pasiektumėte norimą rezultatą“, – įspėja D. Charsika.

Gydytoja otorinolaringologė Donata Vaitkūnaitė-Zubriakovienė sako, jog esant labai sunkiam klausos pažeidimui ar kurtumui (klausos slenksčiai >70-90 dB), net ir patys galingiausi klausos aparatai gali nebepadėti girdėti. Pacientai su labai sunkiais klausos pažeidimais, net dėvėdami aparatus susiduria su problema aiškiai suprasti kalbą ir poreikiu skaityti iš lūpų. Pasak jos, geriausia klausos aparatus pradėti naudoti esant vidutiniam klausos pažeidimui – tuomet jie leidžia puikiai suprasti kalbą, visavertiškai dalyvauti pokalbyje, mėgautis mus supančiu garsų pasauliu. Tada ir smegenyse esantys klausos ir kalbos centrai yra nuolatos stimuliuojami, todėl jie „nepamiršta“ klausytis ir geba suteikti išgirstiems garsams prasmę.

MITAS: Klausos aparatai nepatogūs ir dideli, su jais atrodysiu nepatraukliai.

D. Charsikos teigimu, tiesa yra tokia, kad aplinkiniai žmonės dažniau pastebi klausos sutrikimą, o ne klausos aparatus. Pasak jos, šiuolaikiniai aparatai tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis stipriai skiriasi nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų –klausos aparatų.

„Šiuolaikiniai klausos aparatai – ne tik patogūs, turi daugybę įvairiausių funkcijų, bet ir itin dailūs. Dažniausiai jie pasislepia už ausies kaušelio, yra pridengiami plaukų sruoga ir tampa nepastebimi. Yra sukurti ir įausiniai klausos aparatai, kurie įdedami į ausies landą. Tik esant sunkiam ir labai sunkiam klausos pakenkimui, kartais tenka rinktis didesnio korpuso aparatus“, – sako D. Vaitkūnaitė-Zubriakovienė.

MITAS: Klausos aparatai labai brangūs.

Pasak klausos protezavimo specialistės, klausos aparatų kainos gali būti įvairios. Aparatai visuomet parenkami ir pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į žmogaus klausos nusilpimo lygį, ausies landos anatomiją, gyvenimo būdą, asmeninius poreikius ir finansinius lūkesčius. Specialistė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus klausos aparatus, o norintieji įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, gali pasinaudoti daline kompensacija. Dėl kompensuojamų klausos aparatų reikia kreiptis į šeimos gydytoją bei gydytoją otorinolaringologą.

MITAS: Klausos aparatai sukelia švilpimą ir kitus pašalinius garsus, todėl su jais jausiuosi nekomfortiškai.

D. Charsika sako, jog technologijos labai stipriai patobulėjo – šiuolaikiniai klausos aparatai turi įdiegtas švilpimo slopinimo funkcijas ir neskleidžia jokių pašalinių garsų. Pasak specialistės, pradėjus juos nešioti, po kelių dienų net pamirštama, kad kažkas įdėta į ausis.

MITAS: Tam, kad girdėčiau, pakanka vieno klausos aparato.

„Mes visi turime dvi ausis ir du klausos centrus smegenyse, todėl jeigu norime kokybiškai girdėti ir suprasti, ką mums sako, turime nešioti du klausos aparatus. Tik nešiojant du aparatus, galime suprasti žmonių kalbą triukšmingoje aplinkoje, garsą sklindantį iš TV ar radijo, nustatyti garso šaltinio vietą, erdvinį jo judėjimą, todėl lengviau prisitaikome prie garsų kitimo. Be to, reikia nepamiršti, kad ausis yra ir pusiausvyros organas. Nešiojant vieną klausos aparatą, dažnu atveju, gali sutrikti pusiausvyra ir dėl to padidėti kritimo tikimybė. Su vienu klausos aparatu galime suprasti tik vieną kalbantįjį tylioje aplinkoje“, – paaiškina klausos protezavimo specialistė.

Gydytoja D. Vaitkūnaitė-Zubriakovienė taip pat atkreipia dėmesį, jog su vienu klausos aparatu sutrinka galimybė orientuotis erdvėje pagal garsą. Pavyzdžiui, su vienu aparatu sunku suprasti iš kuriuos pusės važiuoja mašina, kuris iš keletos pašnekovų jus kalbina, kuriame kambaryje skamba paliktas telefonas.

MITAS: Klausos aparatus reikia dėvėti tik kažkur einant.

Pasak D. Vaitkūnaitės-Zubriakovienės, klausos aparatus reikia naudoti kas dieną. „Klausos centrai smegenyse turi būti nuolat stimuliuojami aplinkos garsų. Užsidėdami klausos aparatą vos kelioms valandoms per dieną, jūs pavargsite klausytis, nes tai bus neįprastas garsinis krūvis smegenims“, – įspėja ji.

MITAS: Prireikus, klausos aparatą galima pasiskolinti iš vyro, žmonos ar kaimyno.

D. Charsika sako, kad klausos aparatai, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkami individualiai ir pritaikomi pagal jo poreikius – tik tada jie bus naudingi ir komfortiški.

„Klausos aparatai yra programuojami individualiai kiekvienam asmeniui. Jūsų klausos pakenkimo lygis įvairiuose dažniuose niekada nebus toks pats kaip jūsų artimojo, todėl girdėjimas su skolintu klausos aparatu bus nekokybiškas. Antra – netinkamo dydžio klausos aparatų antgaliai sukels pašalinius triukšmus ausyje, aparatas gali nesilaikyti ar kaip tik spausti ausies struktūras ir kelti diskomfortą“, – pritaria ir D.Vaitkūnaitė-Zubriakovienė.

Klausos aparatai – komfortiškam gyvenimui

„Klausos aparatai suteikia žmogui galimybę su klausa, kokią jis turi, gyventi tokį gyvenimą, kokio jis nori. Nešiojant aparatus grįžta pasitikėjimas savimi, noras bendrauti su aplinkiniais, tampame emociškai stipresni, drąsesni, patiriame mažiau įtampos, lėčiau pavargstame. Klausos aparatai ne tik puikiai atkuria mus supančius garsus, bet taip pat turi papildomų galimybių. Jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Taigi, jie leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveiktumėte“, – apibendrina klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.

Baigiant pokalbį, gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė taip pat atkreipia dėmesį į klausos sutrikimų prevenciją. „Norint išvengti klausos sutrikimų, reikėtų saugoti ausis nuo triukšmo, naudoti klausos apsaugos priemones būnant triukšmingoje aplinkoje, saugiai klausytis muzikos per ausines, rasti laiko pabūti tyloje, pasimėgauti gamtos garsais“, – pataria ji.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 2050 m. apie 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje susidurs su tam tikro lygmens klausos sutrikimais. Tuo tarpu apie 50 tūkst. Lietuvoje gyvenančių kurčiųjų ir neprigirdinčių asmenų jaučiasi esą atskirtyje, kadangi per mažai viešosios informacijos pateikiama gestų kalba, nėra sudaromos sąlygos aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime.

Siekiant mažinti atskirtį ir suteikti galimybę visiems asmenims gyventi visavertį gyvenimą, technologijų bendrovės jau šiandien siūlo sprendimus, kurie padės klausos sutrikimų turintiems žmonėms.

Inovatyvūs sprendimai

„Samsung Electronics“, tarptautinė elektronikos gamintoja, atsižvelgdama į pasaulines tendencijas ir minėdama Pasaulinę supratimo apie prieinamumą dieną (angl. Global Accessibility Awareness Day) pristatė patobulintą aplinkos garso funkciją. Tai ausinių naudotojams leis geriau mėgautis supančio pasaulio garsais.

Įmonės teigimu, visai nesvarbu, ar norite klausytis mėgstamos muzikos, ar tiesiog įsiklausyti į jus supančią aplinką, atnaujinta funkcija, kurią bus galima įdiegti į „Samsung Galaxy Buds2 Pro“ ausines, užtikrins kiekvienam prieinamą garsą. Funkcija taps prieinama atnaujinus programinę įrangą.

Didins technologijų prieinamumą ir įtrauktį

„Samsung Electronics“ gaminamos ausinės jau anksčiau pasižymėjo trijų lygių garso pritaikymu. Tuo tarpu patobulinta aplinkos garso funkcija, suteiks galimybę dar paprasčiau klausytis pasaulio, kadangi funkcija papildyta dviem lygiais, kurie užtikrina, jog dar daugiau žmonių galėtų kokybiškai mėgautis garsu.

Tai ypač svarbu, nes neretai informacija ar įspėjamieji pranešimai pateikiami būtent garsiniu būdu. Pavyzdžiui, įvykus nelaimei žinutė perduodama per garsiakalbius. Tai nėra pritaikyta klausos negalią turintiems žmonėms, todėl patobulinta „Samsung” ausinių funkcija suteiks galimybę kiekvienam jaustis saugiau.

Efektyvumas patvirtintas tyrimais

Siekiant įvertinti funkcijos efektyvumą buvo atlikti maksimalaus aplinkos garso klinikiniai tyrimai, kuriuos įgyvendino Ajovos klausos sutrikimų ir senėjimo tyrimų instituto laboratorija. Tyrimo išvadose teigiama, kad „Galaxy Buds2 Pro“ žymiai pagerino kalbos suvokimą asmenims, turintiems lengvo ar vidutinio sunkumo klausos sutrikimą.

Funkcijos efektyvumo tyrimą taip pat atliko ir „Samsung Electronics“ medicinos centras. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Galaxy Buds2 Pro“ ausinės gali būti veiksminga priemonė, padedanti asmenims, turintiems lengvą ar vidutinį klausos sutrikimą. Tiesa, ši funkcija geriausius efektyvumo rodiklius demonstruoja ją naudojant tylioje aplinkoje.

Naujas garso pritaikymo lygis

Pasirinkus patobulintą garso funkciją, ausinių naudotojai galės tiksliau nustatyti aplinkos garso parametrus pagal asmeninius poreikius. Vartotojai turės galimybę atskirai reguliuoti garsą kairėje ir dešinėje ausinėje.

Taip pat vartotojai galės pritaikyti įrenginio parametrus pagal asmeninius poreikius. Pavyzdžiui, galima nustatyti švelnų arbą itin aiškų toną arba pasirenkant papildomą „Adapt Ambient Sound" funkciją. Pastaroji leis dar aiškiau girdėti vartotojus supantį pasaulį.

Patobulinta aplinkos garso funkcija vartotojams bus prieinama kartu su „Galaxy Buds2 Pro“ programinės įrangos atnaujinimais, kurie numatomi artimiausiomis savaitėmis.

2022-11-08, atnaujinta 2023-03-08