Kinijos ir kitų šalių investicijoms – papildomi barjerai ES
Komentaro autorė - advokatų profesinės bendrijos COBALT partnerė Rasa Zaščiurinskaitė
Europa pagaliau ištaisė Europos Sąjungos verslą ilgai piktinusią teisės aktų spragą, leidusią valstybės remiamoms Kinijos (ir kitų trečiųjų šalių) įmonėms lengvai pirkti verslus Europoje ir dempinguoti viešųjų pirkimų kainas. Šį pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą dėl Užsienio subsidijų.
Nuo šiol trečiųjų šalių (ne ES) įmonės, kurios gavo arba vis dar gauna subsidijas iš savo šalies, norėdamos pirkti verslus Europos Sąjungoje ir dalyvauti Europos Sąjungos šalių skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, privalės apie gaunamą paramą pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos sutikimą.
Kitaip sakant, tik EK uždegus „žalią šviesą“ Kinijos ir kitų trečiųjų šalių įmonės galės pirkti verslus ir dalyvauti viešuose pirkimuose Europoje.
Beje, šio leidimo gavimas nepanaikina pareigos gauti ir koncentracijos leidimą (jeigu to reikalauja konkurencijos nuostatos) bei kreiptis dėl tiesioginių užsienio investicijų leidimo, pvz., kai įsigyjama energetikos bendrovė ar jos dalis.
Iki šiol subsidijos ir kita parama, suteikta ne ES valstybių verslui, nebuvo reguliuojama Europos Sąjungos mastu. Todėl ES įmonės dažnai skųsdavosi, kad joms sunku konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose tenka varžytis su Kinijos (o kartais ir kitų šalių) bendrovėmis, turinčiomis savo valstybės finansinį užnugarį. Reaguodama į verslo skundus, ES priėmė šį reglamentą.
Naujas reguliavimas bus taikomas nuo 2023 m. vidurio. O pareiga pranešti Europos Komisijai – nuo 2023 m. rudens.
Kada reikalingas EK leidimas?
Reglamentas nustato tris atvejus, kai gali būti reikalingas EK leidimas:
- Verslo įsigijimui, kai jame dalyvauja įmonės, kurių bent vienos apyvarta ES viršija 500 mln. Eur pastaraisiais metais ir kurios gavo daugiau nei 50 mln. Eur užsienio valstybių finansavimo per pastaruosius 3 metus;
- Viešojo pirkimo sutarties sudarymui (jei jos vertė sudaro bent 250 mln. Eur) su laimėtoju, kuris (įskaitant jo subrangovus ir tiekėjus) gavo bent 4 mln. Eur užsienio valstybių finansavimo per pastaruosius 3 metus;
- Bet kuriuo kitu atveju (net jei koncentracija neviršija nurodytų pajamų ar užsienio subsidijų „slenksčių“), kai Europos Komisija įtaria, kad užsienio subsidija gali iškraipyti ES vidaus rinką (ex post kontrolė).
Pirmais dviem atvejais reikalingas išankstinis kreipimasis į EK (negalima įsigyti verslo ar sudaryti viešojo pirkimo sutarties, kol nėra gautas EK leidimas). O trečiuoju – ex post kontrolės – atveju EK gali įpareigoti įmones pateikti informaciją apie jau įvykusias koncentracijas, sudarytas viešojo pirkimo sutartis ir pan. Beje, pastaroji nuostata taikoma ir užsienio subsidijoms, gautoms 5 metai iki Reglamento įsigaliojimo.
Kaip apskaičiuoti užsienio valstybės paramą?
Skaičiuojant užsienio valstybių subsidijas, kaip ir koncentracijų atveju, reikės vertinti ne tik konkrečios įmonės, bet ir visų kitų grupės įmonių gautas subsidijas.
Reikėtų pridurti, kad užsienio valstybių subsidijomis ES laikys viską, ką pati vidaus rinkoje laiko, parama. Pavyzdžiui, subsidijomis bus laikomos kapitalo injekcijos, dotacijos, paskolos, paskolų garantijos, fiskalinės iniciatyvos, atleidimas nuo įsiskolinimo valstybei, atleidimas nuo mokesčių, specialių ar išimtinių teisių suteikimas, prekių ar paslaugų pirkimas ir pan.
Pranešti apie gautą paramą reikės nepriklausomai nuo to, ar subsidijas suteikė tiesiogiai valstybės institucijos ar valstybės valdomos arba kitaip kontroliuojamos įmonės.
Kas lems neigiamą EK atsakymą?
Panašiai kaip ir koncentracijų atveju, EK gali leisti verslo įsigijimą ar viešojo pirkimo sutarties sudarymą, leisti su įsipareigojimais arba uždrausti, jei tokios subsidijos gali iškraipyti ES vidaus rinką.
Tikėtina, kad EK uždraus verslo įsigijimą ar viešojo pirkimo sutarties sudarymą, pavyzdžiui, jei nustatoma neribota garantija, eksporto finansavimo priemonės, užsienio subsidijos, kurios tiesiogiai skirtos verslo įsigijimui ar bendros įmonės sukūrimui. Taip pat užsienio subsidijos, kurios leidžia įmonei pateikti geresnį pasiūlymą viešajame pirkime.
Ex post kontrolės atveju EK, nustačiusi, kad užsienio subsidijos iškraipo Europos Sąjungos vidaus rinką, gali reikalauti grąžinti gautas užsienio subsidijas kartu su palūkanomis.
Kaip greitai EK priims sprendimą?
EK sprendimą turės priimti per 25 darbo dienas nuo tinkamo pranešimo dienos. O esant įtarimų, kad užsienio subsidijos gali iškraipyti ES vidaus rinką, sprendimo priėmimas gali užtrukti papildomai 90 darbo dienų arba 115 darbo dienų, jei planuojama prisiimti įsipareigojimus.
Viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju terminai yra atitinkamai 20 darbo dienų (su galimybe pratęsti dar 10 darbo dienų) ir 90 darbo dienų (su galimybe pratęsti dar 20 darbo dienų).
Ex post kontrolės atveju nėra nustatyta terminų EK peržiūrai.
Jei paramą gavusi trečiosios šalies įmonė nepraneša EK apie planuojamą įgyti verslą ES ar planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jai gali grėsti piniginės sankcijos iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų. Taip pat įmonės gali būti įpareigotos grąžinti užsienio subsidijas, nutraukti sutartį, atsisakyti įgyto verslo ir pan.
Reglamentas Lietuvoje
Nors šis reglamentas sukurtas kaip Europos vidaus rinkos apsaugos mechanizmas nuo agresyvių trečiųjų šalių veiksmų, jis neišvengiamai apsunkins gyvenimą ir draugiškų trečiųjų šalių – JAV, JK ir kitų – kompanijoms.
Verslo įsigijimo atveju nuo kitų metų gali reikėti pateikti bent tris atskirus pranešimus apie planuojamą įgyti verslą institucijoms (koncentracijos pranešimą pagal ES ar nacionalines taisykles; FDI pranešimą pagal nacionalines taisykles ir pranešimą dėl užsienio subsidijų).
Tai savo ruožtu pareikalaus papildomų finansinių ir administracinių išteklių, nes įmonėms reikės rinkti ir registruoti informaciją apie visai grupei suteiktą valstybių finansavimą per 3 metų laikotarpį. Kai kurios įmonių grupės, ypač dirbančios mokslo srityje, gali būti gavusios net kelių valstybių paramą.
Verta pridurti, kad EK savo iniciatyva arba gavusi skundą iš rinkos turės teisę atlikti netikėtus patikrinimus įmonėse, prašyti informacijos ir apklausti asmenis, kurie turi su tyrimu susijusios informacijos. O EK instrukcijų nesilaikymas gali lemti dideles – iki 1 proc. metinių pasaulinių pajamų – sankcijas.
Apie COBALT:
COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.
2022-11-26