Kaip sumažinti gausų prakaitavimą?


Atsisveikinkite su gausiu prakaitavimu: padeda tiek mitybos pokyčiai, tiek speciali injekcija

Nors prakaitavimas yra visiškai natūralus ir normalus procesas, būtinas organizmo termoreguliacijai ir toksinų šalinimui, pernelyg didelis prakaitavimas arba hiperhidrozė gali apsunkinti kasdienę veiklą ir sukelti problemų. Vaistininkė Laura Mockutė paaiškina prakaito gamybos sudėtingumą bei kokie faktoriai gali lemti mažesnį prakaitavimą, o gydytoja Sandra Bytautienė pasakoja apie botulino toksino injekcijų veiksmingumą sprendžiant šias bėdas.

Problemos gali slypėti ligoje

BENU vaistininkės teigimu, prakaitą daugiausia sudaro vanduo, o medžiagų apykaitos išskyros, pavyzdžiui, šlapalas ir druskos – tik keletą procentų.

„Būtent šios lakios liekanos dažnai suteikia prakaitui nemalonų kvapą. Įdomu pastebėti, kad prakaito sudėtis gali kisti dėl lėtinių ligų ar kitų priežasčių. Prakaitas išsiskiria per liaukas, o tam tikros sritys, pavyzdžiui, pažastys, nugara, delnai ir pėdos, linkusios prakaituoti intensyviau“, – pastebi ji.

Pasak specialistės, tokie veiksniai kaip mityba, lėtinės sveikatos būklės, vaistų vartojimas, kosmetikos priemonės ir netinkama avalynė ar trikotažas gali turėti didelės įtakos išsiskiriančio prakaito kiekiui ir kvapui. Be to, svarbų vaidmenį prakaito gamyboje atlieka prakaito liaukų kiekis, kuris gali būti paveldėtas.

„Per didelis prakaitavimas, vadinamas hiperhidroze, pasireiškia tada, kai prakaito liaukų veikla yra suintensyvėjusi. Šiai būklei būdingas gausus prakaitavimas nesant aukštos temperatūros, fizinio krūvio ar stresinių situacijų“, – išskiria vaistinės atstovė.

Pasak jos, norint suvaldyti prakaitavimą, labai svarbu laikytis elementarios higienos, nes didžiausią įtaką prakaito kvapui daro kūno bakterijos ir kartu su prakaitu išskiriamos medžiagos.

„Taip pat gali padėti mitybos reguliavimas, vengiant riebaus, aštraus maisto, kofeino, gazuotų tonizuojančių gėrimų. Be to, drabužiai ir avalynė turėtų būti laisvi ir pagaminti iš natūralių, orui laidžių medžiagų, pavyzdžiui, medvilnės ir odos“, – pataria ji.

Vaistininkės teigimu, sergant hiperhidroze, botulino toksino injekcijas rekomenduojama atlikti maždaug kas šešis mėnesius, nors kai kuriems asmenims poveikis gali trukti ilgiau.

„Botulino toksinas veikia blokuodamas prakaito liaukas probleminėse vietose, pavyzdžiui, pažastyse ir delnuose. Būtina konsultuotis su medicinos specialistais, kad gautumėte individualių patarimų dėl botulino toksino ir kitų galimų hiperhidrozės gydymo būdų“, – sako specialistė.

Ne naujas, bet mažai žinomas sprendimas

Pasak „Biofirst“ klinikos dermatovenerologės Sandros Bytautienės, botulino toksino injekcijos nuo hiperhidrozės per pastaruosius du dešimtmečius išpopuliarėjo, o šis metodas pradėtas naudoti daugiau nei prieš 40 metų.

„Tiesa, šis atradimas – atsitiktinis. 1977 m., kai gydytojas, skirdamas botulino toksiną žvairumui gydyti, pastebėjo, kad sumažėjo akių raukšlės, tapo įvairių klinikinių tyrimų, kuriais buvo tiriamos platesnės šio preparato galimybės, pradžia. Šiandien šios injekcijos yra žinomos dėl jų naudos sprendžiant įvairiausias sveikatos problemas ir yra tikrai saugios“, – pastebi gydytoja.

Dermatovenerologės teigimu, Lietuvoje botulino toksino naudojimas hiperhidrozei pradėtas naudoti dar nuo 2004 m. Esą šia procedūra naudojasi abiejų lyčių atstovai, nors šiek tiek daugiau dėl gydymo kreipiasi moterys, kurios sudaro apie 60 proc. pacientų. Pacientų amžius nėra apibrėžtas, tačiau pagalbos dažniau kreipiasi aktyvų socialinį gyvenimą gyvenantys asmenys, kuriems pernelyg gausus prakaitavimas kasdienybėje sukelia nepatogumų.

„Botulino toksino procedūra turi net keletą privalumų. Svarbiausia, kad ji padeda pacientams įveikti gausaus prakaitavimo keliamą diskomfortą. Pats procesas paprastai būna neskausmingas, greitas ir leidžia pacientui laisvai mėgautis tuo, ko jis anksčiau vengė – pavyzdžiui, dėvėti šviesius drabužius, nebijant matomų prakaito dėmių“, – išskiria gydytoja.

Anot jos, galimos nepageidaujamos reakcijos paprastai būna nedidelės ir trumpalaikės. Kai kuriems pacientams gali atsirasti mėlynių ar dūrio vietoje sudirgti oda, tačiau šis poveikis paprastai išnyksta per kelias valandas.

Neskausminga ir greita

Kaip toliau pasakoja gydytoja dermatovenerologė, šio gydomojo metodo veiksmingumas – itin aukštas, o teigiami pokyčiai matomi jau po 5–14 dienų. Procedūros poveikis gali išlikti tarp 5–15 mėnesių, po to ją būtina kartoti.

„Pacientams dažnai kyla klausimų tiek prieš atliekant procedūrą, tiek po jos. Dažniausiai nerimaujama dėl galimo skausmo procedūros atlikimo metu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toksinui suleisti naudojamos itin plonos adatos ir galima taikyti vietinę nejautrą, procesas paprastai toleruojamas gerai. Instrukcijos po tokio vizito apima vengimą 7 dienas degintis saulėje, lankytis pirtyje ir vartoti alkoholį“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Pasak gydytojos, procedūros sėkmę liudija pačių žmonių patirtis. Grįžtantys pacientai dažnai pasakoja, kad procedūra ne tik sumažino fizinį diskomfortą, bet ir sustiprino jų pasitikėjimą savimi, todėl būsimų procedūrų perspektyva tampa daug mažiau bauginanti.

2023-06-29