Ką rinksimės: paciento teisę žinoti apie vaistą viską ar užteks reklamos?
Rugsėjo 15 d. Seime vyko Laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkės Astos Kubilienės rengta spaudos konferencija, skirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotai Pasaulinei pacientų saugos dienai paminėti. Konferencijoje atskleisti nerimą keliantys aspektai dėl pacientų sveikatos, gydytojų sąžinės laisvės, informacijos nutylėjimo apie nėštumo nutraukimui naudojamų medikamentų saugumo, valstybės teisės aktų reguliavimo, taip pat aptartos ateities perspektyvos.
„Pasaulinė pacientų saugos diena grindžiama pagrindiniu medicinos principu, kuris yra Hipokrato priesaikoje – pirmiausia nepakenkti. Saugus medikamento vartojimas apima įvairius aspektus: informaciją apie vaistą, pastangas užkirsti kelią klaidoms, susijusioms su vaistų paskyrimu, jų vartojimu, suderinamumu ir panašiai. Neteko girdėti, kad ką nors šia tema darytų Sveikatos apsaugos ministerija ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, ir tai nuvilia“, - teigė A. Kubilienė.
VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyr. mokslo darbuotoja prof. Birutė Obelenienė apžvelgė kaip viešojoje erdvėje bei mokykliniuose vadovėliuose apie nėštumą kryptingai kalbama negatyvia nuostata, o apie jo nutraukimą pozityvia – saugus abortas, bei pateikė to pavyzdžius. „Atrodo, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto rinkodarinė kampanija“, - kalbėjo profesorė, bei pridūrė, kad „PSO išskyrė 5 saugaus vaisto kriterijus, skirtus pacientams. Pirmas jų – „sužinok viską apie vaistą“: kaip jis veikia, kokie pašaliniai reiškiniai, kokios alternatyvos. Tad pagrįstai kyla klausimas, ar tikrai ši informacija pasiekia moteris?“
Pirmąjį pranešimą skaitęs farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas atkreipė dėmesį, jog „Sveikatos apsaugos ministras davė pradžią vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugai, tačiau vaistas Mifepristonas Lietuvoje net nėra registruotas“. Farmakologas atkreipė dėmesį, kad vaistas labai dažnai sukelia šalutinį poveikį, lengviausias nurodomas poveikis – būtinybė hospitalizuoti. „Infekcija po aborto gali kilti iki 5 proc. atvejų, virškinimo sutrikimai – daugiau nei 10 proc. atvejų, lytinės sistemos sutrikimai, pvz., stiprus kraujavimas maždaug 5 proc. atvejų. Ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai anksčiau yra kilę didelių abejonių: „Moters mirties rizika yra maždaug 10 kartų didesnė nei chirurginio aborto atvejų.“ Taip pat: „Nėra ilgalaikių tyrimų duomenų apie ilgalaikes pasekmes moters sveikatai.“ Ministras turėtų nagrinėti vaistinio aborto galimybę tik gavęs išsamias VVKT išvadas, o ne atvirkščiai.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dalinosi savo įžvalgomis apie teisės aktų reikalavimus informuotam paciento sutikimui. Pasak jos, „pacientas turi būti informuojamas ne tik apie gydymo naudą ir privalumus, bet ir apie galinčias kilti komplikacijas bei „kitas aplinkybes“, galinčias turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Politikų, o ypač sveikatos apsaugos ministro, nuolatinis kartojimas, kad medikamentinis abortas „saugus“, turi komercinės reklamos požymių, yra klaidinantis ir sukeliantis apgaulingus lūkesčius, kad pavartojus jokių komplikacijų nekils.“
Mediko sąžinės laisvės bei medikamento poveikio tema pasisakė ir medikai. LSMU Kauno ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto lektorius gydytojas akušeris-ginekologas Gerimantas Čerkauskas pabrėžė: „Paciento sauga nėra reikiamai užtikrinta vien vaistininko patarimais ar įspėjimais dėl vartojimo būdo. Didžiausią riziką sukelia ne pati cheminė Mifepriston medžiaga, o nėštumo nutrūkimo komplikacijos ir vėlyvas jų gydymas.“
Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ valdybos narys akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas: „Žmogaus gemalą sunaikinančių preparatų atėjimas į rinką padidins abortų skaičių. Medikams paprasčiau išrašyti receptą, nei dalyvauti kruvinoje chirurginėje operacijoje. Krizėje atsidūrusi nėščioji rinksis šį metodą, nes visa tai galima atlikti slaptoje vietoje. Rezultatas – dar daugiau negimusių vaikų.“ Tuo pačiu akušeris-ginekologas stebėjosi, kad „naujame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme palikta viršutinė aborto riba – 12 savaičių, nors Lietuvoje įteisinta praktika, kad tokiame nėštume atliekami ultragarsiniai vaisiaus tyrimai, vertinami jo vidaus organai, nustatomos galimos ligos. Dedamos pastangos tinkamai paruošti medikus, įsigyti gerą ultragarsinę įrangą ir lygiagrečiai tokiame pačiame vaisiaus amžiuje ketinama toliau leisti atlikti abortus.“
Po pranešimų vyko diskusija, kurios metu pasisakė Seimo nariai. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Rita Tamašunienė pabrėžė: „Sunkiai suvokiami tokie sprendimai, kuomet kalbame apie visuomenės senėjimą ir yra tokia prasta demografinė padėtis. Tuo labiau, kad šiandien išgirdom daug informacijos apie medikamentą, kuris nėra iki galo saugus. Net parduodant alkoholio ir tabako gaminius informuojama apie jų keliamą pavojų, o čia vengiama pateikti visą informaciją.“
Diskusijos metu pasisakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis: „Sprendimą gimdyti ar ne moteris turėtų priimti gavusi visą reikiamą informaciją – kokios valstybės paramos sau ir kūdikiui gali tikėtis, kokia yra būsimo kūdikio tėvo atsakomybė ir prievolės prisidėti prie jo išlaikymo, kokią socialinę paramą siūlo valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Kiekviena besilaukianti moteris nusipelno saugios aplinkos, kur bus išklausyta be pasmerkimo ir spaudimo, kur gaus reikalingus atsakymus į savo klausimus ir būtiną pagalbą, nepaisant to, kokį sprendimą priims.“
Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Švietimo ir mokslo komiteto narė Beata Petkevič pabrėžė paciento ir gydytojo komunikacijos svarbą saugaus vaistų vartojimo procese, taip pat poreikį užtikrinti, kad galimos nepageidautinos reakcijos į vaistus būtų registruojamos ir tiriamos atitinkamų instancijų: „Visais atvejais reikia saugaus vaistų vartojimo monitoringo.“
Pasaulinė pacientų saugos diena yra viena iš PSO inicijuotų visuomenės sveikatos dienų, minima nuo 2019 metų. Šių metų rugsėjo 17 d. PSO kviečia minėti pacientų saugos dieną su šūkiu „Vaistai be žalos“.
2022-09-19