„Išaugta“ alergija ir specialios dietos: gydytoja alergologė sklaido mitus
Alergijos mažai pažįstamos ne tik visuomenei, bet ir nemažai daliai kitos srities gydytojų, įsitikinusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Dažnu atveju gydytojai skirtingus simptomus klaidingai įvardija alergija, dėl to ligų diagnostika ir kartu gydymas nueina klystkeliais. Ar alerginės ligos išgydomos, o gal įmanoma tiesiog „išaugti“? Tarptautinės alergijos dienos proga, kuri minima liepos 8-ąją, gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė išsklaido mitus remdamasi naujausiais moksliniais faktais ir ilgamete praktika.
Alergija gali pasireikšti ir, po 5, ir po 10 metų
Alergija – tai nenormali ir nenormaliai aktyvi organizmo reakcija į tam tikrą alergeną. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad imuninė sistema nusilpusi. „Atvirkščiai – alergija yra pernelyg aktyvi, nesubalansuota imuninės sistemos reakcija, todėl sergant alergine liga mums nereikia stiprinti imuninės sistemos dirbtiniais būdais“, – sako gydytoja alergologė. Alergijos itin mįslingos ir tebėra mokslinių tyrimų objektas, tad nenuostabu, kad su jomis siejama daug klaidingos informacijos.
Po neįprasto maisto ar naujų vaistų vartojimo odai patinus, išbėrus neskubėkite įtarti alergijos. Gydytoja sako, kad iš tiesų alergija yra reakcija, kuri vystosi palaipsniui: „Pirmo kontakto su alergenu metu nekils alerginė reakcija. Visuomet reikia laiko, kad imuninė sistema „suprastų“, kad kuris nors baltymas nepatinka, tada ji ima gaminti prieš tą baltymą specialius antikūnus ir vėliau, kito, dešimtojo ar šimtojo kontakto metu gali pasirodyti alerginei ligai būdingi simptomai.“ Net jei vartojate kokius nors vaistus ar maisto produktus 5 ar 10 metų, vis tiek gali pasireikšti alergija tam tikram baltymui.
Alerginę ligą diagnozuoti įprastai reikia laiko ir stebėjimų. Dažniausiai ji diagnozuojama esant kelioms sąlygoms: simptomų grupė, patvirtintas alergenas ir aiškus ryšys tarp alergeno poveikio ir simptomų atsiradimo. „Vienas atskiras simptomas, pavyzdžiui, tik odos niežulys be bėrimo, arba tik čiaudulys toli gražu nėra alerginės ligos patvirtinimas. Tokie simptomai būdingi daugeliui kitų ligų“, – mitus sklaido gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė, pacientus konsultuojanti Kaune įsikūrusioje privačioje klinikoje „Drauge“.
Gydytoja: mitas, kad norint išvengti alergijų vaikams reikia vengti pieno, kviečių ir kitų alergenų
Alergija nesirenka pagal amžių – alerginės ligos diagnozuojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Suklusti turėtų vyresni žmonės, kurie įtaria alergiją, nes prieš 30–40 metų diagnostika buvo nepakankama ir dažnai pacientai, deja, nebūdavo tinkamai diagnozuojami.
Tiesa, ligos nustatymas ankstyvame amžiuje nebūtinai reiškia, kad pasisekė labiau. „Jei vaikui iki maždaug 4 metų buvo nustatyta alergija, pavyzdžiui, karvės pienui, galime pastebėti imuninės sistemos prisitaikymą prie šio baltymo“, – pavyzdį pateikia gydytoja. Visgi alergijos, nustatytos 4–6 metų vaikams, tik labai retais atvejais dingsta, arba kaip mėgstama sakyti – iš jų „išaugama“.
Dažnai klaidingai mąstoma ir apie atopinio dermatito, būdingo kūdikiams ir mažiems vaikams, ryšį su alergenais. Susirūpinę tėvai bando atrasti maisto alergenus ir panaikinti juos iš mitybos, kad išsispręstų odos problemos. Tačiau be reikalo, sako gydytoja. „Iš tiesų atopinis dermatitas retai susijęs su alergenu. Vaiko nereikėtų kankinti dietomis, riboti mitybos, atsisakyti karvės pieno, grūdų, ankštinių daržovių, nes tai neveikia teigiamai odos būklės, o tik blogina kūdikio vystymosi spartą. Pasirinkę tokį modelį netreniruojame imuninės sistemos, nesupažindiname su baltymais, kurie laikomi potencialiais alergenais. Vėliau, jei ilgą laiką vaikas nevartoja tokių produktų, suaugęs gali išties tapti jiems alergiškas“, – perspėja gydytoja ir pasidalija neseniai paskelbto Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, kurie iliustruoja, kokia žala gali būti padaryta specialiai vengiant tam tikrų maisto produktų.
Ilgą laiką JK buvo taikoma praktika vaikams, kurie susiduria su odos problemomis, griežtai neduoti tam tikrų maisto produktų, įskaitant žemės riešutus. Vaikai dažniausia jų paragaudavo tik apie 4–5 gyvenimo metus. Kaip atsekė tyrimas, to pasekmė – didelė suaugusių žmonių populiacija JK, kuri patiria gyvybei pavojingą alergiją žemės riešutams. Apibendrinus tyrimo duomenis kilo rekomendacijų banga esant atopiniam dermatitui neriboti jokių specialių maisto produktų, jei nėra patvirtintas konkretus alergenas. Gydytoja ragina tėvus užtikrinti, kad vaikai nuo mažumės gautų visų maisto produktų, ir taip išvengtų alergijų.
Vaikas alergiškas riešutams: ar drausti įsinešti jų visai mokyklai?
Jei visgi alergija vaikui patvirtinta, natūralu, kad tėvai siekia apsaugoti nuo alerginės reakcijos. Girdime atvejų, kai dėl vaiko alergijos, pavyzdžiui, žemės riešutams, viso darželio ar mokyklos prašoma nesinešti šio užkandžio. Kiek šis draudimas pasvertas, atsako gydytoja. „ Suprantama, tėvai saugo vaiką nuo galimų pasekmių, bet tokie griežti apribojimai veikia ir jo aplinką, ir patį vaiką. Nemanau, kad tai tinkama praktika. Visų pirma, vaikas turi būti negąsdinant informuotas, kaip elgtis, ką valgyti mokykloje, kokių produktų atsisakyti, net jei jo draugai pasiūlytų. Ugdymo priežiūros specialistai, tėvai turi žinoti ir mokėti, kaip atpažinti potencialiai pavojingą alerginę reakciją ir kokius veiksmus atlikti“, – paaiškina alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. A. Krisiukėnienė.
Taip pat tokiems pacientams galima taikyti alergenų specifinę imunoterapiją, kuri gali reikšmingai sumažinti grėsmingų sveikatai alerginių reakcijų tikimybę atsitiktinai suvalgius riešutų. Toks gydymas gali būti taikomas ir sergantiems alerginiu rinitu, kai nustatomas įsijautrinimas žiedadulkėms, dulkėms, naminiams gyvūnams. Paskyrus specifinę imunoterapiją, gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, imuninė sistema pripratinama prie tam tikro alergeno ir pacientas nebejaučia alerginei ligai būdingų simptomų.
Alergija – gyvenimo dalis ar nuosprendis?
Alergologė dr. A. Krisiukėnienė ramina, kad ne visos alerginės ligos yra nuosprendis visam gyvenimui. „Pavyzdžiui, sergant astma, bet laikantis rekomenduojamo gyvenimo būdo, paskirto gydymo, galima pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę. Labai dažnai pacientai norėtų iš gydytojo gauti stebuklingą piliulę, kuri jiems padėtų ir nereikėtų keisti įpročių, gyvenimo būdo. Tačiau iš tiesų – kaip gyvenime, taip ir medicinoje – stebuklų nėra“, – atvirai sako gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė. Ji priduria, kad sergant tokia lėtine liga kaip alergija, reikia atrasti gydytoją, kuris bus patikimas palydovas, patarėjas.
Minint Tarptautinę alergijos dieną gydytoja atkreipia dėmesį, kad alergologai mokosi kiekvieną dieną, o tobulėjimas jiems būtinas, nes vis dar sklando daug mitų. „Labai dažnai patys mokslo dėka paneigiame mitus, kurie paplitę net medikų bendruomenėje, ne tik visuomenėje. Tai nuolat besikeičianti sritis“, – sako gydytoja.
Gydytoja alergologė atsako į dažniausius pacientų klausimus
Alergija – tai padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į dirgiklius, kurie sveikiems asmenims tokios reakcijos nesukelia. Žmogaus organizme galimi keturi imuninių reakcijų tipai, iš kurių pirmasis tipas pasitaiko dažniausiai.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį taip pat gali nulemti tokie veiksniai, kaip didėjanti aplinkos tarša, imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. Alergija gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali būti alergiški žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams, maisto produktams, vaistams.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pastaruoju metu alergiškų žmonių skaičius sparčiai didėja. Ir nors tuo pačiu daugėja informacijos apie alergines ligas, jas vis dar gaubia daugybė mitų. Siekdama juos išsklaidyti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus.
Norėdami išsiaiškinti, ar jiems yra alergija, žmonės dažnai atlieka bendro imunoglobulino E (IgE) tyrimą. Ar visada jo padidėjimas susijęs su alergija?
Ne visada. Padidėjęs IgE gali būti esant tam tikroms ligoms ar būklėms, tokioms kaip atopinis dermatitas, alerginis rinitas, helmintų infekcija, Epšteino-Baro, citomegalo viruso sukelta mononukleozė, virusinės kvėpavimo takų infekcijos (sukeltos respiracinio sincitinio viruso, parvo B19, paragripo, rinoviruso, herpes zoster), židininis nuplikimas, kepenų ligos, inkstų ligos (glomerulonefritas, IgM nefropatija), reumatoidinis artritas, Hodžkino limfoma. IgE padidėjimą taip pat gali nulemti rūkymas ar alkoholizmas. Be to, IgE padidėjimas atsitiktinai gali būti randamas ir sveikiems asmenims. Aktyviau ieškoti bendrojo IgE padidėjimo priežasties reikėtų tada, kai skaičius viršija 500.
Kokius tyrimus rinktis alergijos nustatymui: odos dūrio mėginius ar kraujo tyrimą – specifinių IgE nustatymą?
Abiem šiais tyrimais galima nustatyti įsijautrinimą, tačiau odos dūrio mėginiai jautresni, juos galima atlikti su konkrečiais produktais (vaisiais, daržovėmis, riešutais, sėklomis ir kt.), kurie, kaip įtariame, gali sukelti alergines reakcijas. Atlikę odos dūrio mėginį, atsakymą galite sužinoti jau po 15 minučių. Tuo tarpu kraujo tyrimo rezultatai gaunami po kelių dienų ar savaitės.
Ar kaukės ir pirštinės padeda apsisaugoti nuo alergijos?
Kaukių naudą COVID epidemijos metu pajuto daugelis alergiškų žiedadulkėms žmonių. Nors kaukės pilnai neapsaugo nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus, tačiau, teisingai dėvimos, jos gerokai sumažina žiedadulkių kiekį kvėpavimo takuose, tuo pačiu susilpnindamos alergijos simptomų intensyvumą.
O štai turinčius alerginį kontaktinį dermatitą akrilatams (dažniausiai jis vargina manikiūrininkes, gydytojus odontologus ir jų padėjėjas) tenka nuvilti. Metakrilato monomerai prasiskverbia ir pro nitrilines bei lateksines pirštines. Amerikos alerginio kontaktinio dermatito asociacija rekomenduoja šiokią tokią išeitį: dėvėti dvigubas nitrilines pirštines, bet jų apsauga taip pat trumpalaikė.
Kas tai yra specifinė imunoterapija (skiepai nuo alergijos) ir kokia jos nauda?
Specifinė imunoterapija – tai gydymas alergenu, kuriam pacientas yra įsijautrinęs. Dažniausi alergenai, kuriais gydomas pacientas – žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų plaukai, geliančių vabzdžių nuodai. Šis gydymas gali būti injekcinis (vaistas leidžiamas po oda) arba poliežuvinis (vaistas purškiamas po liežuviu). Gydymo metu alergeno dozė palaipsniui didinama iki palaikomosios, kuria gydoma 3–5 metus.
Taikant specifinę imuninoerapiją, pastebimai pagerėja alergija sergančio paciento gyvenimo kokybė, ligos simptomai tampa retesni ir/ar lengvesni, sumažėja ar net visai išnyksta poreikis vartoti priešalerginius vaistus. Be to, šis gydymo būdas gali apsaugoti ir nuo įsijautrinimo kitiems alergenams ( pvz., sergančius alerginiu rinitu – nuo bronchinės astmos atsiradimo).
Ar gydymas specifine imunoterapija tinka visiems, sergantiems alerginiu rinitu ar alergine bronchine astma?
Daugeliu atvejų – taip. Specifinė imunoterapija negali būti taikoma, tik esant tokioms būklėms, kaip:
• nekontroliuojama bronchinė astma,
• aktyvi sisteminė autoimuninė liga,
• piktybiniai navikai ( šiuo atveju specifinę imunoterapiją galima taikyti praėjus 5 metams po išgydymo).
Ar odos bėrimas gali atsirasti nuo streso?
Taip gali. Veikiant stresui, kai kuriems žmonėms gali atsirasti dilgėlinė. Pasitaiko atvejų, kai prieš egzaminą, svarbų atsiskaitymą, projekto pristatymą ar svarbius gyvenimo įvykius (pvz., vestuves), nors žmogų supančioje niekas nepasikeitė, staiga atsiranda niežtintis bėrimas kūne. Moksliškai įrodyta, kad tiek ūmus, tiek lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos odos būklei: sukelti dilgėlinę, pabloginti atopinio dermatito, psoriazės, spuogų, rožinės būklę. Stresas keliauja smegenų – odos keliu, kuris yra dvikryptis. Tai reiškia, kad psichologinis stresas gali nukeliauti iki odos ir, atvirkščiai – tiesiogiai odą veikiantys faktoriai per tam tikras struktūras taip pat pasiekia smegenis. Stresas suaktyvina pagumburio, hipofizės, antinksčių ašį - liaukų trijulę, atliekančių pagrindinį vaidmenį organizmo atsake į stresą. Tai sukelia kortizolio ir adrenalino bei noradrenalino gamybą. Adrenalinas ir noradrenalinas nukreipia imuninės sistemos ląsteles iš kraujotakos į odą. Putliosios ląstelės yra pagrindinės smegenų – odos kelyje. Veikiant adenokortikotropiniam hormonui, kortizoliui, šios ląstelės degranuliuoja, iš jų išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, citokinai, proteazės). Joms veikiant (ypač histaminui), odoje atsiranda niežtintis bėrimas. Viena putliųjų ląstelių išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų – IL6 praeina kraujo/smegenų barjerą, patenka į smegenis ir čia vėl aktyvuoja pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Taip streso sukurtas ratas sukasi toliau.
Psichologinis stresas taip pat gali sutrikdyti ir epidermio (viršutinio odos slauoksnio) barjerą. Pastarasis sulaiko drėgmę ir apsaugo mus nuo kenksmingų mikroorganizmų. Nepažeistas epidermio barjeras yra būtinas sveikai odai, tuo tarpu, pažeistas – gali sukelti lėtines odos ligas, tokias kaip egzema, psoriazė ir kt.
Mokslininkai nustatė, kad intensyvus psichologinis stresas žymiai labiau sulėtina epidermio atsistatymo funkciją nei silpnas, ir padarė išvadą, kad stiprus stresas gali būti įvairių odos ligų atsiradimo priežastimi.
Kodėl svarbu dėl alerginių ligų diagnostikos kreiptis į specialistą?
„Nors pats žmogus geriausiai pažįsta save ir kai kuriuos tyrimus gali atlikti tiesiog nuvykęs į laboratoriją, tyrimų aiškinimą bei galutinį apibendrinimą su gydymo paskyrimu visgi turėtų atlikti gydytojas. Neretai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai tyrimų rezultatai buvo blogi, bet pacientas nesikreipė dėl gydymo, nes pats juos įvertinęs, nusprendė, kad viskas tvarkoje. Arba atvirkščiai – nežymūs kai kurių tyrimų nukrypimai nuo normos pacientui sukelia paniką, kai tuo tarpu nerimauti visiškai neverta“, – baigdama pokalbį atkreipia dėmesį medicinos centro „Northway“ gydytoja Rūta Tamošiūnienė.