Gydytoja įspėja: erkinio encefalito simptomai ne iš karto pastebimi, tačiau ligos pasekmės liūdnos
Termometrų stulpeliams šoktelėjus į viršų daugelis žmonių skuba į gamtą. Visgi, kad ir kaip viliotų pasiilgta šiluma bei bundanti augmenija, čia pat tyko ir erkių keliami pavojai. Vienas jų – erkinio encefalito liga.
„Tai virusinė infekcinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Ji gali pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis, periferinius nervus, sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, neįgalumą. Užsikrėsti galima įkandus erkei, taip pat naudojant termiškai neapdorotą pieną, jo produktus“, – aiškina „Antėja“ šeimos gydytoja Toma Šimulienė.
Simptomai klastingi ir ne iš karto pastebimi
Erkinio encefalito simptomai atsiranda po 2–28 (vidutiniškai po 7–14) dienų inkubacinio periodo, o ligos eiga įprastai susideda iš dviejų bangų.
„Pirmosios bangos simptomai dažnai būna nespecifiniai, jie gali priminti kitas virusines ligas. Tai bendras silpnumas, karščiavimas, galvos, kaulų ir raumenų skausmai. Ši fazė vidutiniškai trunka 5 dienas. Po to seka ,,tariamo pagerėjimo“ periodas, kuris gali tęstis nuo 1 iki 21 dienos.
Antrajai bangai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai. Išskiriamos meningitinė, meningoencefalitinė ir meningoencefalomielitinė/radikulioneuritinė ligos formos. Pirmajai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, teigiami meninginiai simptomai. Meningoencefalitinė forma pasižymi meningitinei formai būdingais simptomais, kurie pasireiškia kartu su encefalito požymiais, t.y. sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, galvos nervų pažeidimais, hemipareze ir kt. Trečiajai formai būdinga meningoencefalitinės formos simptomatika, kurią dažnai lydi nugaros smegenų, nervų šaknelių ar nugaros nervų pažeidimo simptomai t.y. parezės, jutimo ir motorikos pažeidimai“, – sako medikė.
Galimos pasekmes visam gyvenimui
Anot specialistės, mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5 – 4 proc., o apie trečdalis erkiniu encefalitu persirgusių žmonių liekamuosius reiškinius gali jausti ir visą likusį gyvenimą.
„Tai galvos skausmai, dėmesio, atminties, elgesio, miego sutrikimai, rečiau – paralyžiai, parezės, traukuliai, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai ir kt.“, – liūdna statistika dalinasi gydytoja T. Šimulienė.
Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito, vakcinaciją rekomenduojama pradėti dar neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui, tai yra žiemą ar ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu taikomas įprastas skiepijimo planas, kuomet pirmosios dvi vakcinos dozės įskiepijamos 1 – 3 mėnesių intervalu, o trečioji dozė nuo 5 iki 12 mėnesių po antros vakcinos dozės. Visgi nesuspėjusieji to padaryti, pasiskiepyti gali ir jau prasidėjus erkių aktyvumui.
„Tokiu atveju taikomas pagreitintas skiepijimo planas. Praėjus dvejoms savaitėms nuo antrosios erkinio encefalito vakcinos dozės suleidimo žmogus tampa apsaugotas nuo erkinio encefalito. Toliau reikalingos stiprinančios dozės. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo, žmogaus amžiaus, sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali šiek tiek skirtis“, – teigia Toma Šimulienė.
„Antėja“ gydytoja sako, jog saugantis nuo erkių reikėtų nepamiršti ir repelentų naudojimo, einant į gamtą rekomenduojama vilkėti šviesius, ilgus rūbus, o grįžus namo dėl galimo erkės įsisiurbimo nuodugniai apžiūrėti visą kūną.
Erkės jau išsibudino: ekspertai atkreipia dėmesį, kad susirgimų jų platinamomis ligomis kasmet daugėja
Besidžiaugiant vis šiltėjančiu oru, vertėtų nepamiršti, kad kartu su juo prasideda ir susirgimų erkių platinamomis ligomis sezonas. O šios dėl gana šiltų žiemų ir šiltėjančio klimato suaktyvėja vis anksčiau – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) stebėtojai pirmąsias erkes šiemet aptiko jau kovo 1 dieną. Tuo tarpu draudikų duomenys rodo, jog susirgimų erkių platinamomis infekcijomis skaičius kasmet auga.
Remiantis NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, tai yra 500 atvejų daugiau, nei metais anksčiau (2380). Erkinio encefalito atvejų skaičius per metus taip pat išaugo – 2023 m. buvo fiksuota 597 atvejų, kai 2022 m. tokių atvejų buvo 377.
„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat iškalbingi − sergamumas erkių platinamomis infekcijomis kasmet auga. Lyginant su 2022 m., praėjusiais metais sergamumas erkiniu encefalitu bei Laimo liga bendrai išaugo kone 40 proc., o išmokėtų žalų suma šioms ligoms kompensuoti padidėjo 47 proc.
„Pastebime, kad kasmet gauname vis daugiau užklausų dėl susirgimų erkių sukeliamomis ligomis. Akivaizdu, kad vis anksčiau prasidedantis erkių aktyvumo sezonas tam turi įtakos – galbūt žmonės nesuspėja laiku pasirūpinti skiepais, o galbūt tiesiog nepagalvoja, kad vos atšilus orams ir einant pasivaikščioti į gamtą jau reiktų pagalvoti ir apie prevencines priemones“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Draudimo ekspertas akcentuoja, kad per metus ypač smarkiai išaugo susirgimų erkiniu encefalitu atvejų skaičius – 2023 m. jis padidėjo 67 proc., tuo tarpu Laimo ligos atvejų padaugėjo 35 proc., lyginant su 2022 m.
Reikšmingai padidėjo ir šiems susirgimams skiriamos kompensavimo sumos, atitinkamai, erkiniam encefalitui 91 proc. bei Laimo ligai 44 proc., o maksimali žalos išmoka abiejų ligų atvejais siekia po 2000 eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Ekspertas taip pat išskiria ir mėnesius, kada sergamumas erkių sukeliamomis infekcijomis didžiausias.
„Lyginant 2023 m. ir ankstesnių metų duomenis matyti, jog labiausiai sergamumas erkių platinamoms ligomis išaugo pavasarį − balandžio (140 proc.) ir gegužės (90 proc.) mėnesiais. Tačiau labai tikėtina, kad su erkėmis gyventojai susidūrė gerokai anksčiau, kadangi užtrunka šių ligų inkubaciniai periodai. Pavyzdžiui, Laimo ligą diagnozuoti dažniausiai pavyksta praėjus mažiausiai mėnesiui po erkės įkandimo“, – duomenis apžvelgia A. Juodeikis.
Pasak jo, antrasis susirgimų pikas buvo fiksuotas prasidėjus uogų ir grybų rinkimo sezonui, tai yra rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėnesiais – tuo metu, kai žmonės gausiai lankosi miškuose ir juose praleidžia ilgesnį laiko tarpą.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad daugiausiai susirgimų erkių sukeliamomis infekcijomis praėjusiais metais fiksuota tarp 56-65 m. ir 46-55 m. amžiaus grupių gyventojų. Daugiausiai susirgimų praėjusiais metais fiksuota Vilniaus mieste, Rokiškio rajone ir Kauno mieste.