Gimdos kaklelio vėžys pražudo virš 100 moterų kasmet: tyrimai nemokami, bet tiriasi kas antra
Valstybės kompensuojamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais šalyje pasinaudoja tik pusė moterų, o tai lemia ne tik uždelstą gydymą, bet ir ligos aptikimą jau gerokai pažengusiose stadijose. Dėl to gimdos kaklelio vėžys kasmet pasiglemžia virš 100 moterų gyvybių.
Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių Lietuvoje – per metus šią diagnozę išgirsta per 400, o rizikos grupėje susirgti yra 1,28 mln. moterų. Lietuvoje ši liga kiekvienais metais pasiglemžia 119 moterų gyvybes, tuo tarpu Latvijoje – 121, o Estijoje – 49.
„Tokia statistika itin liūdina, kai kelią gimdos kaklelio vėžiui galima užkirsti. Mes turime ne tik reikiamų žinių, bet ir priemonių, leidžiančių moterims nebeaukoti savo gyvybės dėl šios klastingos ligos. Sėkmingų nacionaliniu mastu vykdomų tyrimų programų, paremtų laiku atlikta diagnoze, ir kitų prevencijos metodų kombinacija yra gyvybiškai svarbi norint pažaboti gimdos kaklelio vėžį“, – sako sveikatos priežiūros kompanijos „Roche Diagnostics“ Baltijos šalyse vadovas Dalimil Zurek.
Tyrimų vengimas yra susijęs su mirštamumu
Nors galimybių išsitirti dėl šios pavojingos ligos – apstu, dažna moteris to daryti neskuba. Estijoje valstybės apmokamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais pasinaudoja kas antra (51 proc.) 30–65 metų amžiaus moteris. Lietuvoje panaši situacija – šia galimybe pasinaudoja 52 proc. 25–59 metų amžiaus moterų. Latvijos rodikliai išsiskiria labiausiai – vos 31 proc. 25–69 metų amžiaus moterų ryžtasi kreiptis į šeimos gydytojus ar ginekologijos specialistus dėl nemokamų tyrimų.
Medicinos ekspertai pabrėžia, kad nereguliarūs tyrimai ar jų vengimas gerokai sumažina tikimybę aptikti vėžį ankstyvoje jo stadijoje. Estijoje, kur maždaug pusė moterų pasinaudoja prevencinių tyrimų galimybe, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra reikšmingai mažesnis nei Latvijoje, kur tiriasi mažiausiai moterų.
Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, dažnai net ir anksti rastas vėžys prilyginamas mirties nuosprendžiui. Vis dėlto, medicinos atstovai pabrėžia, jog taip nebėra. Gimdos kaklelio vėžys yra sėkmingai gydomas, o ypač gerų rezultatų galima tikėtis vėžį diagnozavus ankstyvojoje stadijoje. Reguliarūs gimdos kaklelio tyrimai leidžia laiku aptikti ne tik vėžį, bet ir priešvėžinius pakitimus – tai gydymą padaro lengvesnį.
Lietuvoje gimdos kaklelio prevencinės patikros, atliekant citologinį (PAP) ir/ar ŽPV tyrimus, metu nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pakitimų, ar yra rizika jiems išsivystyti. Šis valstybės kompensuojamas tyrimas Lietuvoje 25–34 metų moterims yra atliekamas kas trejus, o 35–59 metų moterims – kas penkerius metus. Dėl tyrimo atlikimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą.
Moterys raginamos padėti viena kitai
Tam, kad būtų išrinktas efektyviausias būdas skatinti tyrimus ir akcentuoti jų svarbą, Baltijos šalių moterys yra prašomos užpildyti specialų klausimyną.
„Siekiame prisidėti prie efektyvesnės sveikatos sistemos kūrimo ir kartu su specialistais padėti kuo daugiau moterų išsigelbėti nuo gimdos kaklelio vėžio. Kviečiame moteris dalyvauti specialiai sukurtoje apklausoje, kurios metu surinkti duomenys prisidės prie tyrimų programos efektyvumo didinimo. Negana to, apklausa taps tarsi priminimu kiekvienai lietuvei, latvei ir estei apie dalyvavimo tyrimuose svarbą“, – pažymi D. Zurek.
Anoniminės apklausos rezultatai bus naudojami siekiant suprasti individualius moterų pasirinkimus dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimų, taip pat padės atrasti efektyvų metodą moterų motyvacijai didinti. Klausimyno rezultatai bus pristatyti ir įvertinti „Roche moterų sveikatos dienos“ konferencijoje šios srities profesionalams, kuri vyks lapkričio 26 dieną Rygoje.
Gimdos kaklelio vėžys – dažna ir aktuali moterų sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – tai ketvirtas pagal dažnumą vėžys tarp bet kurio amžiaus moterų ir antra pagal dažnumą 15–44 metų moterų onkologinė liga po krūties vėžio. Anot Telšių „InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Donatos Saulės Wojczulis, kasmet pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo.
„Gimdos kaklelio vėžį sukelia viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų – aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (AR ŽPV). Tikimybė užsikrėsti šia infekcija kiekvienam žmogui nors kartą gyvenime siekia apie 90 proc., o moterims ji dažniau diagnozuojama 15–30 m. amžiuje, tačiau ja gali užsikrėsti bet kokio amžiaus lytiškai aktyvus žmogus.
Svarbu paminėti, jog daugeliu atvejų ši infekcija būna asimptomė ir virusas išnyksta savaime, tačiau ilgai išliekantis AR ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir makšties, išorinių lytinių organų ikivėžines ligas, o laiku jų neaptikus ir negydant – vėžį“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Kaip atrodo gimdos kaklelis?
Ginekologinės apžiūros metu gydytojas ginekologas apžiūri makštinę gimdos kaklelio dalį, kurią sudaro daugiasluoksnis plokščiasis epitelis. Jis yra šviesiai rausvos spalvos, lygus ir dengia didžiąją dalį išorinio gimdos kaklelio paviršiaus. Tuo metu gimdos kaklelio kanalą dengia liaukinis epitelis ir jis yra intensyvesnės raudonos spalvos. Išlindęs iš gimdos kaklelio kanalo jis formuoja gimdos kaklelio ektopiją, kuri dažnai klaidingai dėl savo ryškesnės spalvos yra vadinama „žaizdele“.
„Su amžiumi vyksta liaukinių ląstelių virtimas plokščiuoju epiteliu – šis procesas vadinamas metaplazija. Jeigu moteris užsikrečia AR ŽPV ir jis pažeidžia gimdos kaklelį, metaplazijos procesas sutrinka ir vystosi intraepitelinis pažeidimas, kurio laiku neaptikus ir nepradėjus gydyti, gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys“, – pažymi D. S. Wojczulis.
Ką reikėtų daryti, kad išvengti gimdos kaklelio pakitimų?
Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su užsikrėtimu ŽPV bei sąlygomis, lemiančiomis šios infekcijos išlikimą: moters infekavimas AR ŽPV, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, lytinių partnerių kaita ar kontaktas su partneriu, turinčiu daug lytinių partnerių, kita lytiškai plintanti infekcija, pažeidžianti gleivinės vientisumą, imuninės sistemos nusilpimas, rūkymas, mitybos nepakankamumas bei ilgalaikis sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas ŽPV infekuotoms moterims. Taip pat daugiau kaip trys gimdymai ar pirmasis iki 17 metų.
„Iš tiesų, ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, aptinkama ne tik gimdos kaklelio epitelio ląstelėse, bet ir makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ląstelėse. Ką galite padaryti, kad išvengtumėte gimdos kaklelio pakitimų? Žinoma, reikėtų vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje, lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ne rečiau kaip kartą į metus ir atlikti rekomenduojamus tyrimus“, – vardija Telšių „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė.
Nustatyta, kad gimdos kaklelio ikivėžinių pokyčių vystymosi amžiaus vidurkis yra 25–40 metų, o onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama 45–65 metų amžiaus moterims. Visgi, pastebima, kad pokyčių gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, todėl moterims svarbu atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį 1,5–2 metai po lytinio gyvenimo pradžios, net jeigu jai dar nepriklauso nemokamas tyrimas pagal programą.
Kaip nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai?
Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 m. Pacientėms iki 35 m. atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), leidžiantis įvertinti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių, o juos aptikus – tinkamai juos gydyti, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Jeigu testas neparodo jokių patologinių pokyčių, moteris pakartotinai pagal programą tiriama po 3 metų.
„Moterims nuo 35 m. atliekamas AR ŽPV tyrimas iš skystos terpės, o šiam parodžius virusą, iš tos pačios terpės atliekamas ir onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas siekiant nustatyti, ar jau yra gimdos kaklelio pokyčių. Jei nustatomi pokyčiai ar virusas, moteriai rekomenduojama atlikti kolposkopiją – gimdos kaklelio apžiūrą mikroskopu ir, esant indikacijoms, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Jei virusas yra nerandamas, moteris į programą grįžta po 5 metų“, – pasakoja S. D. Wojczulis.
Kaip gydomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai?
Anot gydytojos akušerės-ginekologės, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Džiugu, jog sukūrus kolposkopą, šios būklės gydymas tapo nebe toks radikalus, nes leidžia tiksliai nustatyti plokščiojo epitelio jungtį, rasti sveiko audinio ribas. Kuo anksčiau yra nustatomi pakitimai, tuo saugiau pacientę galima gydyti, neatliekant chirurginės intervencijos. Tokiu atveju galima pašalinti tik pakitusią vietą, o tai leidžia išsaugoti visą gimdos kaklelio ilgį, pacientei nepadidėja priešlaikinio gimdymo ar persileidimo rizika.
Visgi, ryškūs ikivėžiniai pokyčiai reikalauja agresyvesnių invazinių veiksmų – chirurginis gydymas gali būti konservatyvus arba tausojantis – tokio gydymo metu išsaugojama moters reprodukcinė funkcija.
„Renkantis gydymo būdą, visuomet įvertiname, kokie – žymūs ar nežymūs – intraepiteliniai citologiniai pokyčiai nustatyti atlikus onkocitologinį tyrimą ir kokia gali būti jų kilmė. Taip pat sprendžiame, ar moteris turi būti tiriama detaliau, siekiant įvertinti galimus ikivėžinius pokyčius histologiškai – nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Priimant sprendimą atsižvelgiame į infekuotumą AR ŽPV – svarbus ir viruso tipas, moters amžių, bendrą jos sveikatos būklę, norą ateityje turėti vaikų. Mūsų tikslas – pasirinkti saugiausią ir efektyviausią gydymo būdą, o jeigu nustatyti pokyčiai yra neryškūs, įvertinus minėtus veiksnius, dažniau pasirenkame pokyčių ir regreso stebėjimą“, – sako D. S. Wojczulis
Gydytoja akušerė-akušerė primena, jog geriausia prevencija – reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą ir profilaktiniai tyrimai, nes ikivėžinės gimdos kaklelio būklės ir vėžys išlieka viena aktualiausią moterų sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Svarbu vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, kurios metu naudojami itin tikslūs diagnostiniai tyrimai: „Aptikus pokyčius svarbu neskubėti daryti blogiausių išvadų – paskirtas gydymas yra tiesus kelias į sėkmę, užkertant kelią ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų ŽPV infekcijos nulemtų vėžių išsivystymui.“
Nelaukti simptomų pradžios
Gimdos kaklelio vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų (pvz., krūties ar prostatos vėžys), savo juodą darbą pradeda atlikti tyliai – navikas kurį laiką nesukelia simptomų. Dėl šios priežasties gimdos kaklelio prevencinė programa įgauna ypatingą svarbą. Juk patikros programa suteikia galimybę laiku aptikti ikivėžinius pokyčius ir pagrindinį žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Pastarasis yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio susirgimo veiksnys.
Kiek paradoksalu: Lietuvoje gimdos kaklelio patikros programa veikia beveik dvidešimt metų, tačiau reikšmingai daliai moterų vis dar nėra įprasta pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatą. Anksčiau L.S. korespondentei gydytoja akušerė ginekologė R.Čiurlienė pažymėjo, kad lengviau nesusirgti, nei pasveiksti.
„Visada reikia pabrėžti, kad kertinis momentas, kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžį – profilaktika. Tai yra įrodyta. Daug lengviau nesusirgti, nei bandyti pasveikti. Ketvirtoje stadijoje, net jei ir bus geras atsakas į gydymą, yra beveik šimto procentų tikimybė, kad liga sugrįš. Šis vėžys – agresyvus ir mažai jautrus chemoterapijai, todėl išgyvenimo rodikliai tokie prasti. Kita vertus, mokslas žengia į priekį ir pergalė kada nors ateis“, – tąsyk pasakojo R.Čiurlienė, kuri pažymėjo, kad ne tik prevencinė gimdos kaklelio programa, bet ir vakcinacija nuo ŽPV yra svarbi kovoje prieš gimdos kaklelio vėžį. Specialistei norėtųsi, kad moterys aktyviau lankytųsi pas gydytoją ginekologą bei dalyvautų patikros programoje.
Ar baimintis patikros?
Pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatą nėra sudėtinga. NVI informuoja, kad gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas) padeda nustatyti organizme vykstančius ląstelių pokyčius. Šis tyrimas atliekamas moterims iki 34 metų (imtinai), o vyresnėms atliekamas ŽPV tyrimas. Gydytoja akušerė ginekologė R.Čiurlienė anksčiau savaitraščiui pasakojo, kad siekiant kokybiško ir patikimo PAP testo atlikimo specialistas turi laikytis nustatytų patikros standartų. Taip pat PAP testą moterims reikia atlikti periodiškai (priklausomai nuo amžiaus grupės), mat tikimybė iš pirmo tyrimo karto aptikti pakitimus nėra didelė.
„Yra tam tikros tepinėlio paėmimo taisyklės. Pirmiausia reikia atsižvelgti į menstruacinio ciklo dienas, lytinį gyvenimą ar įvairių vaistų vartojimą. Gimdos kakleliai nėra vienodi: būna įvairių formų, plyšimų, stenozių. Atsižvelgiant į tai, kiekvienai moteriai reikia kitaip paimti tepinėlį, žinoti, kad ląstelės paimamos iš kaklelio kanalo, išorinės dalies. Geriausia, kai tą atlieka tam paruošti specialistai arba gydytojai ginekologai. Deja, taip nėra. Šiuo metu Lietuvoje nurodyta, kad net ir šeimos gydytojas gali atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad vieno tyrimo jautrumas tik pusšimtis procentų, ypač svarbu laikytis taisyklių, norint gauti patikimus rezultatus. Dar vienas svarbus dalykas – rezultato vertinimas. Šiandien aparatai atskiria pakitimus ir vėliau juos vertina žmogus. Ten irgi gali pasitaikyti klaidų“, – tąsyk kalbėjo gydytoja akušerė ginekologė.
Neilgai trunkančio tyrimo metu nuo gimdos kaklelio (su šepetėliu arba specialia mentele) paimamas paviršinių ląstelių mėginys. Laboratorijoje toliau ieškoma ar gimdos kaklelį dengiančio ir kaklelio kanalą išklojančiame epitelyje nėra ikivėžinių pakitimų. Po PAP testo įvertinama ar moteriai reikalinga gimdos kaklelio biopsija.
Kaip nesusirgti?
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio susirgimo veiksnys – tai ŽPV infekcija. Laimei, turime vakciną nuo šios infekcijos: vakcinacija rekomenduojama 11 metų mergaitėms ir berniukams (pastarieji taip pat gali sirgti kitomis ligomis, kurias sukelia ŽPV). Juk ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, tačiau ir varpos, gerklų ir išangės vėžį.
„Mergaitėms skiepas dešimt penkiolika metų išsilaiko pakankamo lygio, kad apsaugotų nuo užsikrėtimo. Tačiau neturime duomenų, ar pasiskiepijusios moters, turinčios gyvenimo partnerį su persistuojančia ŽPV infekcija, imuninė sistema per tam tikrą laiką nepradeda toleruoti viruso“, – anksčiau savaitraščiui pasakojo R.Čiurlienė, kuri pažymėjo, kad ne vien moterys, bet ir vyrai turi būti apsaugoti vakcina nuo ŽPV. Anot specialistės, riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali didinti ne tik virusas, bet ir kitos priežastys: pavyzdžiui, bakterinė moters lyties organų infekciją, dažni uždegimai, imuninės sistemos būklės ir imunosupresinės ilgos.
NVI informuoja, kad moters gyvenimo būdas taip pat gali mažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu: ŽPV infekcijos rizika auga kartu su lytinių partnerių skaičiumi. Visgi, moterims nereikėtų galvoti, kad, jeigu jos neturi lytinio gyvenimo, tai ir gimdos kaklelio vėžiu tikrai nesusirgs (juk ŽPV gali būti įgyjamas net ir paauglystės metu). Riziką susirgti didina ir ilgalaikis kontraceptikų vartojimas bei kt. Rūkančioms moterims nepakenktų atsisakyti šio žalingo įpročio arba nepradėti rūkyti.
Gyvenimas po gimdos kaklelio vėžio diagnozės nesibaigia. Kovoje prieš šį naviką svarbi pacientės emocinė būklė, jos nusiteikimas pasveikti ir po gydymo grįžti į gyvenimo ritmą. Be to, kaip ir, pavyzdžiui, prostatos, taip ir gimdos kaklelio vėžys gali neigiamai paveikti intymiausią asmens sritį – seksualinį gyvenimą ir vaisingumą. Todėl gi ypač svarbu, kad emocinę pagalbą pacientei užtikrintų ne tik specialistai, bet ir artimiausi žmonės.
Gydymas – radikalus
„Moterims, kurioms pašalinta gimda, daugiau nebebūna mėnesinių. Tačiau lytinis potraukis ir gebėjimas mylėtis nuo histerektomijos nenukenčia. Vis dėlto moterys po operacijos turi emocinių sunkumų. Moters nuomonė apie savo seksualumą gali pasikeisti, be to, ji gali jausti emocinį nepasitenkinimą dėl to, kad nebegalės turėti vaikų. Šiuo atveju labai svarbus partnerio supratingumas. Aptarti emocinius sunkumus moteris galėtų su gydytojais, psichologais, slaugytojais, socialiniais darbuotojais ir dvasininkais“, – rašo NVI.
Gimdos kaklelio vėžio gydyme, kaip informuoja NVI, dažniausiai taikomi du gydymo būdai: chirurginis gydymas arba spindulinė terapija. Diagnozavus ankstyvos stadijos naviką taikomas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekamos dviejų tipų operacijos: nedidelės apimties operacija (konizacija) atliekama navikui esant gimdos kaklelio paviršiuje. Tačiau, jeigu liga pasiekė gilesnius kaklelio audinius (bet nėra už jo ribos) – tenka pašalinti gimdą (histerektomija), kiaušides, kaušintakius ir dubens limfmazgius. Gimdos kaklelio gydyme taip pat naudojama spindulinė terapija (radioterapija). Didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė žaloja vėžio ląsteles ir stabdo jų augimą.
Geriau papildomas testas, nei nevilties jausmas ateityje
2020 metais atlikus citopatologinį PAP testą, Vitalijai buvo nustatyti žemo laipsnio gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai (LSIL). Moteris dirba sveikatos sektoriuje, domisi sveikatos temomis, todėl ši diagnozė jos neišgąsdino. „Pradinių žinių turėjau, žinojau PAP testų rezultatų reikšmes, tad teoriškai supratau, kad pakitimai yra minimalūs. Labai pasitikiu savo gydytoja ginekologe, kuri man ramiai išaiškino ir patvirtino tą patį – LSIL – labai ankstyvi ikivėžiniai pakitimai, kuriuos laiku užčiuopus viską galima sutvarkyti, – patirtimi dalinasi Vitalija Gelžinytė. – Natūralu, kad šiek tiek nerimo buvo, tačiau po pokalbio su gydytoja dar objektyviau vertinau situaciją, ypač po palankaus ŽPV tyrimo rezultato – jis buvo neigiamas. Neabejodama nusprendžiau pasiskiepyti, naudojau gydytojos paskirtus preparatus ir stengiausi būt pozityvi. Po pusmečio atliktų tyrimų rezultatai buvo geri ir tai tik patvirtino, kad reikia reguliariai tikrintis bei klausyti gydytojo patarimų”.
Dabar Vitalija kiekvienų metų pavasarį lankosi pas gydytoją ginekologę ir atlieka jos paskirtus tyrimus. Laimei, visi tyrimų atsakymai būna geri. „Sveikatos temomis dažnai pasikalbu su kolegėmis ir draugėmis, viena kitai primename, kad jau laikas vieną ar kitą tyrimą pakartoti. Moterims, manančioms, kad jei joms nieko neskauda, tikrintis nereikia, ar nerandančioms laiko profilaktiniams tyrimams, norėčiau pasakyti – geriau jau papildomas testas, nei kaltės ar nevilties jausmas kažkada ateityje,” – nuoširdžiai pataria Vitalija.
Ką reikia daryti norint išvengti gimdos kaklelio vėžio ?
Yra tiksliai žinoma, kas yra gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas – tai Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra visos galimybės nesudėtingu testu nustatyti, ar moteris yra juo užsikrėtusi. Kai žinai, kas yra ligos sukėlėjas ir kaip jį nustatyti, tereikia šiek tiek laiko, žinių ir pastangų apsaugoti save nuo klastingos ligos - gimdos kaklelio vėžio. Dažnai moterys neranda laiko pasitikrinti, bijo sužinoti profilaktinio tyrimo atsakymą, tačiau nesusimąsto, kad liga gali pareikalauti daug daugiau. Laikas, skirtas vizitui pas gydytoją paimti mėginio, gali išsaugoti sveikatą ir gyvybę. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą.
Lietuvoje pagal Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 25-59 metų (imtinai) moterys gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. 25-34 metų (imtinai) moterys kas 3 metai kviečiamos atlikti citologinį PAP testą siekiant laiku aptikti ikivėžinius pokyčius. Joms nemokamai atliekamas įprastas PAP tepinėlis (tyrimas pilnai finansuojamas Valstybinės ligonių kasos, moterims nieko mokėti nereikia) arba PAP tyrimas iš skystosios terpės su priemoka. Nuo 2022 metų 35-59 metų moterims taikoma pirminė ŽPV patikra su citologine ikivėžinių pokyčių verifikacija. Joms pagal programą pirmiausia atliekamas žmogaus papilomos virusų aukštos rizikos (ŽPV AR) tipų nustatymas, o juos aptikus – iš to paties mėginio toje pačioje laboratorijoje atliekamas skystų terpių citologinis tyrimas. ŽPV AR nenustačius, moteris pagal programą pakartotinai kviečiama pasitikrinti po 5 metų.
Moterys, būkite atsakingos pačios už save – ragina gydytoja
Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėjos Elektros Teiberienės komentaras:
Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu moterims, kurioms niekada nebuvo atliktas gimdos kaklelio tyrimas, yra kelis kartus didesnė, nei moterims, kurioms nors vieną kartą buvo atliktas minėtas testas. Atliekant profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, gali būti anksti nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai, kuriuos išgydžius užkertamas kelias vėžiui. Esant ikivėžinėms gimdos kaklelio būklėms, moterys dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, todėl labai svarbu savalaikė ginekologo apžiūra ir tyrimai. Jei moterys kreipiasi turėdama nusiskundimų, pvz. dėl kraujavimo po lytinių santykių, pokyčiai dažnai būna jau pažengę. Tad neverta laukti, bent kartą per 2 metus apsilankykite pas ginekologą ir atlikite profilaktinius tyrimus.
Galimybė nustatyti galimą ligą suteikia darbui prasmę
Praėjusiais metais VUL Santaros klinikų Valstybiniame patologijos centre atlikta beveik 20 tūkst. aukštos rizikos ŽPV viruso nustatymo testų pagal Programą. 2000 moterų (10 procentų) buvo nustatytas aukštos rizikos virusas. Iš to paties gimdos kaklelio mėginio atlikus citopatologinį PAP testą, 300 moterų buvo rasti ikivėžiniai pakitimai (LSIL, HSIL, ASCH). Už jas galima pasidžiaugti, nes jos pasitikrino laiku – ikivėžinius pakitimus yra lengva išgydyti gana paprastomis priemonėmis, skirtingai nuo pažengusio vėžio, kurio gydymas gali būti ilgas ir varginantis.
Pusei šimto moterų nustatyti neaiškios kilmės pakitimai (ASCUS), joms rekomenduojamas tikslinantis imunohistocheminis tyrimas, padedantis nustatyti ŽPV infekcijos sukeltą onkogeninę transformaciją ląstelės lygyje.
Daugiau nei pusei moterų PAP tyrimas nenustatė jokių patikimų, t.y. nors ŽPV virusas gimdos kaklelyje yra, gimdos kaklelio ląstelių jis nepaveikė. Tokiais atvejais rekomenduojama ginekologo konsultacija, periodinė stebėsena, kartojant ŽPV ir/ar PAP tyrimą. Dažnu atveju ŽPV infekcija pati pasišalina iš organizmo, kitaip tariant – imunitetas susitvarko su virusu jį pašalindamas, kol virusas nespėja paveikti gimdos kaklelio ląstelių. Vyresniame amžiuje teigiamas ŽPV tyrimo atsakymas yra signalas moterims nenumoti ranka į savo sveikatą, o nuolatos stebėti ir periodiškai atlikti tyrimus.
Kalbant apie ŽPV infekciją ir jos tipų poveikį gimdos kaklelio vėžiniams pokyčiams, agresyviausiais laikomi 16 ir 18 tipai, sukeliantys 70-75 proc. gimdos kaklelio vėžio. Valstybinio patologijos centro duomenys rodo, kad ikivėžiniai pakitimai taip pat dažnai nustatomi ir moterims, kurioms rasti 33, 31 ir 52 ŽPV tipai. Tikslus ŽPV tipų nustatymas svarbus ir infekcijos persistavimo stebėsenai - pakartojus tyrimą ir aptikus tą patį ŽPV tipą, tikimybė, kad jis turi onkogeninį poveikį yra gerokai didesnė nei jam išnykus ar užsikrėtus kitu aukštos rizikos ŽPV tipu.
„Vien mūsų laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai keliems šimtams moterų suteikė vertingos informacijos ir, tikime, apsaugojo nuo sunkios ligos. Tai suteikia mūsų darbui prasmės. Džiaugiamės, kad moterys neabejingos savo sveikatai, susidomėjimas profilaktiniais tyrimais auga. Raginame nesustoti, dalintis informacija ir patirtimi su savo šeimos moterimis, draugėmis, kolegėmis. Pusvalandis, skirtas profilaktiniams testui, gali būti naudingiausiai praleistas laikas jūsų gyvenime,” – teigia Valstybinio patologijos centro, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo direktoriaus pavaduotojos administravimui Miglė Grigalevičienė.
Paskelbta - 2022-11-04. Atnaujinta - 2024-01-28