Elektromobilis: skaičiai, naudos ir tendencijos, kurios lemia sprendimą pirkti
Nors elektromobiliai pristatomi kaip ekonomiškas, tvarus ir efektyvus ateities transportas, tarp Lietuvos gyventojų vis dar tvyro nuogąstavimai dėl jų atsiperkamumo ir pranašumo, palyginti su automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklius.
Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ įkrovimo stotelių produktų vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, nors elektromobilio įsigijimo kaštai gali būti didesni nei automobilio su vidaus degimo varikliu, kalbant tik apie eksploatacines išlaidas, elektromobilių jos yra ženkliai mažesnės.
„Kol kas pradinės investicijos įsigyjant elektromobilį vis dar yra didesnės, tačiau naujų automobilių segmente atotrūkis po truputį mažėja. Taip pat auga ir antrinė elektromobilių rinka, Vakarų ir Šiaurės Europos šalims atnaujinant savo automobilių parką. Be to, nuo 2025 m. Lietuvoje bus didinamas kuro akcizas, svarstomas draudimas į miesto centrą įvažiuoti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Keičiantis mokestinei ir reguliacinei taršių automobilių aplinkai, plečiantis elektromobilių infrastruktūrai, gyventojai turėtų rasti vis daugiau argumentų rinktis elektromobilį“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Palygino išlaidas
Pasak ekspertės, svarbiausias rūpestis elektromobilių savininkams yra palaikyti gerą baterijos būklę, t. y. įkrauti ją pagal automobilių gamintojų rekomendacijas, vengti labai ekstremalių temperatūros pokyčių. O automobiliams su vidaus degimo varikliais reikia reguliariai keisti tepalus, pasenusius tinkamai utilizuoti, nedarant žalos aplinkai, rūpintis kuro ir variklio oro filtrų, degimo žvakių, pagrindinio variklio diržo, generatoriaus dirželio keitimu.
Kad elektromobilio techninės priežiūros išlaidos yra mažesnės, patvirtina ir JAV leidinio „Consumer Reports“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, per elektromobilių eksploatavimo laikotarpį jų savininkai sutaupo vidutiniškai 4,6 tūkst. JAV dolerių remonto ir techninės priežiūros išlaidų, palyginti su transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais.
Elektromobilio baterijos gyvavimo ciklas yra daug ilgesnis nei vidutinio automobilio su vidaus degimo varikliu eksploatavimo trukmė – baterija gali tarnauti 15–20 metų, kas atitinka 160–320 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo vairavimo įpročių.
„Elektromobilio atsiperkamumą pagreitina ir tai, kad jo „kuras“ – elektra – kainuoja mažiau. Nuvažiuoti 100 km su automobiliu, varomu iškastiniu kuru, vidutiniškai reikia 6–7 litrų kuro, kurio kaina svyruoja nuo 1,3 iki 1,6 Eur/l. Elektromobiliui tam pačiam atstumui nuvažiuoti reikalingas energijos kiekis yra apie 18–20 kilovatvalandžių (kWh), o 1 kWh kaina, įkraunant namuose, yra apie 15–25 ct, priklausomai nuo to, koks turimas elektros tarifas ir kuriuo metu įkraunamas elektromobilis. Todėl pirmuoju atveju 100 km kelionė kainuoja apie 8–11 Eur, o antruoju – apie 3–5 Eur“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Pašnekovės teigimu, vertinant atsiperkamumą, dar prieš perkant elektromobilį svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės parama tiek paties elektromobilio, tiek ir įkrovimo stotelės įsigijimui. Šiuo metu galiojanti valstybės parama perkant naują elektromobilį siekia 5 tūkst. Eur, naudotą – 2,5 tūkst. Eur, o utilizuoti atidavus turėtą taršų automobilį galima papildomai susigrąžinti 1 tūkst. Eur.
„Antrasis Lietuvos energetikos agentūros (ENA) kvietimas įkrovimo stotelių įsigijimui ir įrengimui turėtų būti skelbiamas dar iki spalio, tad vertėtų sekti naujienas. Taip pat derėtų paanalizuoti rinkoje siūlomus elektros planus, atkreipiant dėmesį į tai, kad palankiausios elektros kainos būtų tuo metu, kai dažniausiai planuojate įkrauti savo elektromobilį. Jei turite nuosavą saulės elektrinę, reikia pasidomėti, ar įkrovimo stotelė gali naudoti momentinę generuojamą energiją elektromobilio įkrovimui“, – pataria ji.
Įkrauti, kai elektros kaina mažiausia
Norint pasiekti mažiausias eksploatavimo išlaidas ir sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, reikėtų užtikrinti elektromobilio įkrovimą tuomet, kai elektros energijos kaina yra mažiausia. Individuali saulės elektrinė, komunikuodama su įkrovimo stotele, gali užtikrinti įkrovimą iš momentinės saulės elektrinės gaminamos elektros energijos. Tai reiškia, kad įkrovimui naudojama elektra yra nemokama, nevertinant pačios saulės elektrinės atsipirkimo.
„Turint saulės elektrinę ir įkrovimo stotelę, reikalingas dinaminis galios valdiklis (angl. smart meter), kad būtų galima efektyviausiu būdu išnaudoti saulės energiją. Išlaidos priklausys nuo pasirinkto įkrovimo būdo – ar naudojama tik saulės elektrinės gaminama energija, ar ji derinama su energija iš tinklo, kai esamos generacijos nepakanka“, – aiškina L. Doraitė-Gudavičienė.
Neturintiems saulės elektrinės, elektromobilio įkrovimo kaina tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto elektros tarifo plano. Ekspertės nuomone, vertėtų pasirinkti dviejų laiko zonų tarifo planus, kurie siūlo mažesnę elektros energijos kainą naktį ir savaitgalį, ir tuomet įkrauti elektromobilį.
Kai kurie elektromobilių vairuotojai naudojasi elektros tiekėjų siūlomais planais, pagrįstais „Nord Pool“ biržos kainomis, tačiau toks būdas reikalauja daugiau laiko, planavimo ir domėjimosi elektros kainų prognozėmis.
„Kita vertus, greičiausiai esame įpratę automobiliu naudotis tada, kai mums jo reikia, tad ir elektromobiliai įkraunami tuomet, kai baterija būna tuščia , o ne „gaudant“ mažiausią kainą. Tiems, kam priimtinesnis saugus planavimas, mūsų bendrovė artimiausiu metu planuoja pasiūlyti specialų elektros energijos planą, skirtą elektromobilių savininkams“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje galima rasti ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ar savivaldybių valdomų elektromobilių įkrovimo stotelių keliuose, tad norint sutaupyti elektromobilius galima įkrauti jose. Pašnekovė sako, kad tokiose stotelėse vienam įkrovimui yra taikomas laiko limitas, kai kur – iki pusvalandžio, be to, nemokamas įkrovimas baigsis kartu su Europos Sąjungos finansuojamų projektų, pagal kuriuos buvo įsigytos tokios stotelės, įgyvendinimo laikotarpiu, trukusiu penkerius metus, kuomet ši paslauga turėjo būti teikiama nemokamai.
„LAKD planuoja skelbti konkursą šių stotelių operatoriams ir mokamų paslaugų teikimui. Todėl ilgainiui nemokamų įkrovimo stotelių nebeliks, o vairuotojai galės rinktis operatorių teikiamas paslaugas. Kita vertus, reikėtų suprasti, kad kaip nėra nemokamo benzino degalinėse, taip neturėtų būti ir nemokamos elektros įkrovimo stotelėse“, – reziumuoja L. Doraitė-Gudavičienė.
Pastaruoju metu įmonės į savo tvarumo programas vis dažniau įtraukia tokias strategines iniciatyvas kaip automobilių parko elektrifikacija. Tai labai svarbus veiksnys siekiant patenkinti klientų, partnerių, investuotojų ir kitų suinteresuotų grupių lūkesčius. ES mastu nustatyti tikslai skatina įmones pereiti prie žaliųjų technologijų, kurios formuoja naują darbo pobūdį. Neretai partneriai ir kiti susiję subjektai nori įsitikinti, kad įmonės ir organizacijos, su kuriomis jie bendradarbiauja, laikosi anglies dioksido emisijos mažinimo plano.
Europos aplinkos agentūra nurodo, kad elektromobilių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos yra maždaug 17–30 % mažesnės nei benzininių ir dyzelinių automobilių emisijos.
Elektromobilių skaičius Europoje auga kasmet. Pavyzdžiui, 2021 m. užregistruotų elektromobilių skaičius sudarė 17,8 % visų tais pačiais metais naujai užregistruotų automobilių.
Metų pradžioje ES priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2035 metų prekiauti naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliu, reiškia neišvengiamą perėjimą prie elektromobilių. Transporto priemonių parkų valdymo programinę įrangą teikiančios telematikos įmonės „Fleet Complete Lietuva“ Pardavimų vadovas Raimondas Laurelis teigia, kad protingai naudojant duomenis prie elektromobilių sklandžiai pereiti galima net ir didelį automobilių parką turinčioms įmonėms. "Išanalizavus skirtingų transporto priemonių naudojimą, degalų sąnaudas, kilometro kainą, važiavimo atstumus, vairavimo stilių ir tuščiosios eigos trukmę, galima maksimaliai efektyvinti automobilių parką. Mišrus parkas, kuriame yra ir visiškai elektra varomų, ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių, suteikia galimybę laikui bėgant planuoti įkrovimo infrastruktūrą ir suteikia darbuotojams laiko priprasti prie jos. Be to, galima planuoti, kokio tipo transporto priemone bus galima nuvažiuoti į atitinkamo ilgio ir pobūdžio kelionę".
„Telia“ ir „Estonian Energy“ pavyzdžiai: autoparko naudojimas ir elektrifikacija
Šiuo metu beveik 8 % Estonian Energy priklausančio autoparko sudaro elektromobiliai (jų yra 33). Įmonė turi tikslą iki 2024 m. pertvarkyti parką taip, kad elektromobiliai sudarytų bent 20 %. Tikėtina, kad nustatytas tikslas bus viršytas. „Estonian Energy“ transporto valdymo skyriaus vadovas Mango Oras teigia, kad ES sprendimas nuo 2035 m. uždrausti pardavinėti naujas transporto priemones su vidaus degimo varikliais nedaro įmonei didelio poveikio, nes jos ambicijos yra dar didesnės. „Tikimės, kad priėmus šį ES įstatymą Europos rinkoje atsiras daugiau elektromobilių, kurie pajėgūs įveikti sudėtingas kelio sąlygas. Tuomet galėtume greičiau elektrifikuoti visą savo autoparką“ – dalijosi mintimis Oras.
Telia autoparke šiuo metu yra 28 elektromobiliai (20 % viso parko), iš jų 11 yra bendro naudojimo. Visus darbinius automobilius įmonės personalas gali naudoti ir asmeninėms reikmėms. Tikslas – eliminuoti poreikį turėti atskirą asmeninį automobilį. Asmeninėms rezervacijoms naudojama „Fleet Complete“ sukurta bendrinamų automobilių rezervacijos sistema „Carsharing“. „Carsharing“ programėlė apima patogią rezervavimo sistemą ir išsamią parko automobilių užimtumo apžvalgą, todėl net ir didelis skaičius naudotojų gali lengvai dalytis automobiliais. Be to, „Fleet Complete“ kelionių žurnalas, susietas su „Carsharing“ programėle, leidžia registruoti visas keliones kaip asmenines arba darbines naudojant atitinkamą ženklinimą – tokiu būdu atskiriamos darbdavio ir darbuotojo išlaidos. Asmeninių kelionių kaina pagal kilometražą automatiškai išskaičiuojama iš darbuotojo ateinančio mėnesio atlyginimo“, – pasakoja Mari-Liis Männisalu, „Telia Eesti“ administracijos skyriaus vadovė.
Rezervuodami elektromobilius programėlėje darbuotojai taip pat gali matyti automobilio įkrovos lygį ir atitinkamai susiplanuoti kelionę bei įkrovimo laiką.
Automobilių parko elektrifikacija yra svarbi įmonių tvarumo programų dalis, pritraukianti naujus darbuotojus ir didinanti esamų lojalumą bei produktyvumą.
Kaip rodo „Estonian Energy“ patirtis, kai kurie darbuotojai renkasi ne elektrinius automobilius dėl to, kad bijo, jog išsikraus baterija. Tačiau tie, kurie dažnai važinėja elektromobiliais, dalijasi teigiamais atsiliepimais. „Didžiausias privalumas tas, kad automobilis veikia ypač tyliai. Be to, elektromobiliai turi automatinę transmisiją, labai naudingą papildomą įrangą ir greitai įsibėgėja iš vietos. Galimybė važiuoti visuomeninio transporto juosta judriame Taline taip pat suteikia didelį privalumą ir padeda sutaupyti laiko“, – sako Oras.
„Estonian Energy“ taip pat skatina savo darbuotojus įsigyti elektromobilius asmeninėms reikmėms. Didinant motyvaciją biuro stovėjimo aikštelėse siūlomos nemokamos parkavimo vietos ir įkrovimo stotelės.
Pereinant prie elektrifikuoto autoparko patartina palyginti įvairių automobilių kelionės kainą už kilometrą, kad sužinotumėte, kurias transporto priemones efektyviausia naudoti skirtingose situacijose. Važiuojant didesnės ridos elektromobiliu kelionės kaina už kilometrą gali būti gerokai mažesnė, palyginti su vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone. „Įvertinus visas su transporto priemone susijusias išlaidas, nustatytas elektromobilių rentabilumo slenkstis pagal praėjusių metų duomenis buvo 22 000 kilometrų metinės ridos. Dėl spartaus atsinaujinančiosios energijos gamybos augimo ir efektyvių įkrovimo sprendimų, elektromobilio naudojimas taps dar pigesnis ir rentabilumo slenkstis ateityje bus pasiekiamas kur kas greičiau“, – įsitikinęs „Estonian Energy“ atstovas.
Automobilių parko valdymo programinė įranga suteikia visapusę platformą, leidžiančią stebėti ir analizuoti autoparko veiklos rezultatus, įskaitant anglies dioksido išmetimą bei tvarumo programų realizavimą ir gauti įžvalgų, ką būtų galima tobulinti ateityje. Tokiu būdu įmonės gali pasiruošti perėjimui prie elektromobilių, optimizuoti įkrovimo infrastruktūrą ir valdyti nuvažiuojamus atstumus bei naudingąją apkrovą.
2023-07-25