Dirbtinis intelektas gali pagelbėti kovoje su augančiomis kainomis ir oro tarša



Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose – tuo yra įsitikinęs Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service direktorius Jokūbas Drazdas.

Išaugusius logistikos kaštus jaučia ir verslas, ir plačioji visuomenė

Jokūbas Drazdas pastebi, kad kovoje su kylančiomis kainomis kartais pravartu į viską pasižiūrėti kūrybingiau ir pasitelkti naująsias technologijas, kurios gali tapti itin efektyviu įrankiu, padedančiu spręsti įvairias problemas.

„Išaugusias kuro kainas gyventojai skausmingiausiai pajuto per padidėjusias maisto produktų kainas. Net jei iki tol maisto produkto kaina santykinai buvo nedidelė, logistikos dedamoji šiandien yra didelė, o tai automatiškai stipriai išaugino maisto produktų savikainą. Įmonės dėl išaugusių kuro kainų taip pat patyrė smūgį, nes kuro kaštai sumažino pelną. Visgi, verslas supranta, kad tam, kad jis išgyventų konkurencinę kovą, negali nuolat kelti kainų, nes infliacijos metu žmonių perkamoji galia mažėja, jie atsisako kai kurių prekių ar paslaugų. Tokia situacija daugelį įmonių paskatino optimizuoti savo logistiką“, – sako Jokūbas Drazdas.

Taip nutiko ir vienam UAB „Acrux cyber service“ klientui, kurį kylančios degalų kainos ir reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos paskatino darbo procesų automatizavimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas kardinaliai pakeitė chaotišką įmonės logistiką

Pasak Jokūbo Drazdo, analizuodami kliento logistiką, dirbtinio intelekto sprendimus kurianti įmonė, pastebėjo, kad užsakovo logistikoje yra begalė absurdiškų situaciją, kurios prisideda prie kuro sąnaudų didėjimo.

„Pasitaikydavo tokių absurdiškų situacijų, kaip 9 kurjerių tą pačią dieną vykimas į tą patį pastatą pristatyti skirtingas siuntas. Pastebėjome, kad kai kurie kurjeriai baigdavo maršrutus per porą valandų, aplankydami tik 2-3 vietas, o tuo tarpu kitų vežėjų darbo pamaina užsitęsdavo ir jie dirbdavo viršvalandžius. Sunkvežimių vairuotojai dažnai įstrigdavo eismo spūstyse, dėl to dar labiau padidėdavo degalų sąnaudos ir, žinoma, aplinkos tarša“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas pirmiausia optimizavo kurjerių kelionių maršrutus, kurie tapo mažiau persidengiantys. Tai leido 10-15 proc. sumažinti maršrutų ilgį, o su juo ir degalų sąnaudas bei pristatymo laiką.

Taip pat dirbtinis intelektas išsprendė ir kurjerių apkrovos netolygumus. Maršrutai sudaromi, atsižvelgiant į kurjerių skaičių ir adresų pasiskirstymą. Nauji adresai automatiškai dirbtinio intelekto pagalba priskiriami kurjeriui, kuris yra arčiausiai reikiamo adreso.

Nauda pasijuto iš karto

„Įmonėje įdiegus dirbtiniu intelektu pagrįstą logistikos planavimo sistemą, sutrumpėjo krovinių pristatymo laikas, sumažėjo emisijos kiekis, degalų sąnaudos. Iš viso sutaupyta 30 proc. išlaidų, skiriamų logistikai. Bendras kurjerių nuvažiuotas kelias sutrumpėjo daugiau nei du kartus – nuo buvusių 2200 km iki 900 km. Darbuotojai nebedirba viršvalandžių. Vidutinė darbo diena dėl optimizuotų maršrutų sutrupėjo iki mažiau nei 7 valandų“, – rezultatais dalinasi Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnę logistiką

Pasak dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės vadovo, šis pavyzdys atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas gali pasitarnauti ne tik verslui, bet ir visuomenės gerovei.

„Ne tik verslas, įdiegęs dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gauna naudą. Naudos susilaukia ir paslaugos ar produkto vartotojas, kuris dėl sumažėjusių logistikos kaštų gali įsigyti paslaugą ar prekę pigiau, o optimizuoti logistikos maršrutai sumažina oro taršą. Kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia beveik 3000 priešlaikinių mirčių, todėl tvari logistika turėtų būti verslo ir viešojo sektoriaus prioritetas“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas mano, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius turėtų į savo procesus žiūrėti kūrybingiau ir nebijoti ieškoti sprendimų, susijusių su inovacijomis, kurios gali ženkliai prisidėti prie jų veiklos optimizavimo.

2022-11-12