Dietologė rekomenduoja makaronais papildyti šeimos savaitės racioną



Makaronai lietuvių pamėgti kaip lengvai prieinamas ir nebrangus maistas, gaminamas ir kaip pagrindinis patiekalas, ir tampantis garnyru ar ingredientu kitiems valgiams. Nors patys makaronai dažniausiai ypatingu skoniu nepažymi, žvaigžde lėkštėje tampa juos papildantys padažai. Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, namie gaminti makaronai gali prilygti restoranų patiekalams – tereikia žinoti, kokie padažai geriausiai dera prie pasirinktos makaronų rūšies. Be to, makaronai tampa puikiu būdu sutaupyti, o viena svarbi gaminimo taisyklė gali padėti juos padaryti palankesniais sveikatai.

Skirtingoms rūšims – kitokie padažai

Nors makaronų tikroji kilmės vieta nežinoma, dabartiniam maisto mylėtojui jie neabejotinai pirmiausiai asocijuojasi su Italija. Šioje šalyje galima paragauti įvairiausių „pastos“ variacijų – ilgųjų spaghetti, tagliatelle, fettuccine, pappardele, trumpųjų fusilli, rigatoni, penne, lakštinių lasagne ar įdarytų ravioli makaronų. Kiekvienas Italijos regionas didžiuojasi unikalia „pastos“ forma ir gaminimo technologija, neretai perleidžiama iš kartos į kartą.

Tačiau itališka „pasta“ mėgstama ir dėl ją lydinčių padažų. Virtuvėje karaliauja tokios įžymybės, kaip sodrus mėsos padažas ragu alla bolognese, lengvas pipirų padažas cacio e pepe, kreminis padažas carbonara ar žaliasis pesto. „Rimi“ kulinarijos technologė L. Barčaitė sako, kad namuose norint atkurti mėgstamą makaronų patiekalą, svarbu žinoti, kad prie skirtingų makaronų rūšių turi būti derinami kitokie padažai.

„Kuo stambesni makaronai, tuo sodresnis padažas, nes jis turi prilipti prie makaronų paviršiaus. Tad spagečiams tiks lengvos slidžios tekstūros padažai, paruošti alyvuogių aliejaus su česnaku ar grietinėlės pagrindu. Sraigteliams ar kitaip susuktiems makaronams tiks pesto, kreminiai padažai su sūriu. Briaunotame vamzdelių formos makaronų paviršiuje gerai išsilaikys tiršti mėsos ir daržovių padažai“, – pataria L. Barčaitė.

Kulinarijos technologė teigia, kad net neturint makaronų gaminimo mašinėlės, juos namie galima lengvai pasigaminti rankomis. Tokie naminiai makaronai kainuos mažai, o pagardinti norimu padažu, virs karališka vakariene.

„Vienai porcijai tokių naminių makaronų reikėtų 100 gramų miltų (geriausia pažymėtų 405D arba 00) ir vieno didelio kiaušinio bei žiupsnelio druskos. Miltus reikėtų persijoti, sumaišyti su šakute paplaktais kiaušiniais ir išminkyti tešlą: minkyti tol, kol ji taps glotni ir nelipni. Jei tešla lipni, galima įmaišyti dar šaukštą miltų. Suformuotą tešlos rutulį uždengtą rankšluostėliu reikia palaikyti kambaryje apie valandą, o paskui kuo ploniau iškočioti, pabarstyti miltais ir suvynioti į ritinį. Tada jį supjaustyti griežinėliais ir išvynioti – turėsite fettuccine vadinamus makaronus, kuriuos, priklausomai nuo dydžio, patartina virti 8-12 minučių“, – pataria L. Barčaitė.

Populiariausi – pigiausi

Pasak „Rimi“ produktų vadovės Dianos Špūrienės, pastaruoju metu itin išaugo pigiausių makaronų pardavimai. „Populiariausiomis rūšimis išlieka spagečių, sraigtelių (fusilli) ir vamzdelių (penne) formų kietieji makaronai, tačiau pastebime, kad auga ir kiaušininių, ryžių bei „Wok“ makaronų pardavimai. Paklausūs ir pigesni, bet kokybiški „Rimi“ ženklo makaronai. Makaronai, kaip ir kitos prekės, šiek tiek pabrango, bet jie vis dar išlieka geru pasirinkimu norintiems sutaupyti. Populiarūs tarp norinčių sutaupyti pirkėjų yra švieži makaronai – jie šiek tiek pigesni. Na, o sveikatai palankesnių (viso grūdo) makaronų nuperkama ne itin daug, populiariausi išlieka kietųjų kviečių makaronai“, – sako D. Špūrienė.

Specialistė pataria namie makaronus laikyti sausoje ir švarioje vietoje, o gaminant juos vadovautis ant pakuotės nurodytomis instrukcijomis ir visada dėti tik į verdantį vandenį. Priešingu atveju jie pasidarys lipnūs ir greitai ištiš.

Nepervirti ir rinktis sveikatai palankesnius

Plintant sveikos gyvensenos tendencijoms, tapo populiaru vengti grūdinių kultūrų, bulvių, miltų ir makaronų. Tačiau, pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai susiaurina žmogaus mitybos raciono įvairovę, kuri yra vienas svarbiausių sveikos bei subalansuotos mitybos veiksnių.

„Makaronai gali būti įtraukti į sveikatai palankaus maitinimosi racioną, bet svarbu, iš ko jie gaminami. Jeigu makaronai yra viso grūdo ar iš kietagrūdžių kviečių, grikių ir praturtinti lęšiais, špinatais, burokėliais ar pomidorais – jie ne tik įgauna įvairesnių spalvų, bet tampa dar ir maistingesni. Nors makaronai nepasižymi didele mineralinių medžiagų gausa, tačiau juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose makaronų rūšyse – cinko. Priklausomai nuo miltų, iš kurių yra pagaminti makaronai, juose gali būti ir B grupės vitaminų“, – teigia E. Gavelienė.

Pasak jos, gaminant makaronus svarbu laikytis vienos taisyklės: „Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje vadinami „al dente“. Taip pagamintų makaronų glikeminis indeksas mažesnis, o tai reiškia, kad cukraus lygis kraujyje kyla lėčiau. Be to, tokiu būdu ilgiau išsilaiko ir sotumo jausmas.“

Gydytoja dietologė rekomenduoja iš makaronų pagamintus patiekalus valgyti ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę, tačiau atkreipia dėmesį, kad jei tai kvietiniai, ruginiai ar kiti glitimo turintys makaronai, jų turėtų vengti celiakija sergantys ar neceliakinį jautrumą glitimui turintys žmonės.

2022-10-25