Dėl cukraus sutrikusiam organizmui svarbu padėti ne tik vaistais, bet ir mityba
Cukrinis diabetas – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų, kurią sukelia ne virusai ir bakterijos, bet, dažniausiai, mityba ir gyvenimo būdas. Lapkričio 14-oji, Pasaulinė diabeto diena, yra priminimas pasirūpinti sveikata, išsitirti – manoma, kad pusė sergančiųjų diabetu to nežino, ir pasirūpinti sergančiaisiais, kuriems gyvybiškai svarbi mitybos disciplina ir jiems pritaikytų produktų asortimentas.
Pasaulinė diabeto diena minima per vieno iš insulino atradėjų – Frederiko Bantingo, gimtadienį. Insulinas yra kasoje gaminamas hormonas, suaktyvinamas, kai į kraują patenka cukrus – viena iš jo funkcijų yra išnešioti šį cukrų ląstelėms, kad jos galėtų gaminti energiją. Insulinas taip pat nurodo kepenims kaupti cukraus atsargas, kurias ląstelės galėtų panaudoti vėliau.
„Pagrindinis cukrinio diabeto pasireiškimo požymis yra kraujyje padidėjusi gliukozės koncentracija. Taip atsitinka dėl insulino sekrecijos nepakankamumo ar audinių atsparumo insulino veikimui. Dauguma sergančių diabetu ligonių skirstomi į dvi grupes: I tipo cukriniu diabetu serga pacientai, kuriems yra absoliutus insulino nepakankamumas, o sergantiesiems II tipo diabetu, aptinkamas audinių atsparumas insulinui ir neadekvati kompensacinė hiperinsulinemija“, – apie civilizacijos liga vadinamą cukrinį diabetą paaiškina Diana Mačiulienė, „Antėja laboratorijos“ šeimos gydytoja.
Su cukriniu diabetu gyvena 1 iš 11 suaugusių žmonių Europoje – didžioji dauguma serga antrojo tipo diabetu. Pasak gydytojos, šią ligą padeda kontroliuoti vaistai, bet ypatingai svarbus vaidmuo tenka ir mitybai, mat sergantiesiems svarbu rinktis maistą, nedidinantį ar kuo mažiau didinantį cukraus kiekį kraujyje.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje diabetu serga 1 iš 18 žmonių – jiems svarbu laikytis mitybos disciplinos ir vartoti produktus, nepabloginančius organizmo būklės. Suprasdami problemos mastą, „Maximos“ prekybos centruose nuolat kuriame diabetinio maisto asortimentą, ieškome naujų produktų, kurie padėtų žmonėms kontroliuoti ligą. Šiuo metu mūsų parduotuvėse žmonės gali rinktis iš maždaug 100 įvairių diabetinio maisto produktų – nuo augalinių baltymų, augalinių baltymų miltų, specialių saldiklių iki džiovintų vaisių, šokoladų, sausainių ar jogurto“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ Rinkodaros departamento direktorė Renata Kežionienė.
Gydytoja D. Mačiulienė pažymi, kad sergantiems cukriniu diabetu svarbu atsisakyti arba reikšmingai apriboti angliavandenių gausų maistą: kvietinius produktus – nuo kepinių iki makaronų, krakmolingas daržoves bei grūdus ir, žinoma, cukrų. Reikėtų vengti perdirbto maisto, kuriame yra pridėtinio cukraus, perdirbtų, hidrintų riebalų – didžiąją dalį mitybos turėtų sudaryti namuose gaminamas maistas iš šviežių, neperdirbtų produktų.
Pasak R. Kežionienės, sąlygos sveikai mitybai kasmet gerėja plečiant sveikų produktų asortimentą, didinant alternatyvų įprastiems produktams pasirinkimą – javų miltams, pienui bei jo produktams, cukrui.
„Nors sergančiųjų diabetu palaipsniui daugėja, tuo pačiu auga ir pasirinkimas bei prieinamumas maisto produktų, kurie padeda valdyti ligą, o kartu veikia ir kaip ligos prevencija. Sąmoningumas yra raktas, leidžiantis tinkamai išnaudoti šį pasirinkimą – Pasaulinę diabeto dieną minime siekdami sužadinti sąmoningumą“, – teigia R. Kežionienė.
„Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigia Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė. – Svarbu ne tik laiku diagnozuoti šią ligą, bet ją diagnozavus, išlaikyti tinkamą cukrinio diabeto kontrolę“.
Kauno klinikų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, valdyti ligą moko ir padeda slaugytojai diabetologai, kurių indelis yra labai reikšmingas. „Mūsų tikslas – išmokyti žmones gyventi su šia liga ir kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išlaikyti cukraus kiekį kraujyje tikslinėse ribose“, – sako klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap.
Slaugytoja priduria, kad su šia liga būtina išmokti gyventi, tam, kad ją galėtume tinkamai valdyti ir kuo ilgiau išvengti komplikacijų. „Jeigu kitomis ligomis sergantiesiems vaistų dozę nustato gydytojas ir jis kelis mėnesius vartoja juos tiksliai, kaip nurodyta, tai cukriniu diabetu sergantysis turi pats išmokti reguliuoti insulino dozes – kiekvieno valgio metu jis privalo pasiskaičiuoti atitinkamą vaistų dozę“, – aiškina A. Krivolap.
Slaugytojai diabetologai pacientams aiškina apie sveikos mitybos svarbą valdant ligą, išmoko skaičiuoti angliavandenius, baltymus ir riebalus, supažindina, kaip elgtis, jei pakilo ar nukrito cukraus kiekis kraujyje.
Šiuo metu pacientams tinkamą cukrinio diabeto kontrolę geriau išlaikyti padeda naujos cukrinio diabeto valdymo technologijos: insulino pompos ir nuolatinės gliukozės monitoravimo sistemos (gliukozės jutikliai), kuriais naudotis taip pat išmoko slaugytojai diabetologai. „Nuolatiniai gliukozės jutikliai susieti su išmaniuoju telefonu. Mobilioji programėlė įspėja pacientą, kai jo cukraus kiekis nukrenta arba pakyla saugios ribos“, – prietaiso veikimą pristato slaugytoja diabetologė. Kai kurie nuolatinės gliukozės jutikliai gali veikti kartu su naujosiomis išmaniosiomis pompomis, kurios ne tik įspėja apie pakilusį ar nukritusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir pačios sustabdo arba pradeda organizmui tiekti insuliną.
„Džiaugiamės, kad šie išmanieji įrenginiai, padedantys valdyti klastingą ligą, yra kompensuojami. Tai padeda pacientams lengviau susigyventi su cukriniu diabetu ir tinkamai prižiūrėti ligą tam, kad nesuprastėtų gyvenimo kokybė ir pavyktų kuo ilgiau išvengti ligos sukeliamų komplikacijų“, – A. Krivolap.
Tam, kad vaikai, sulaukę pilnametystės, išmoktų tinkamai patys valdyti ligą, Kauno klinikose pradėta vykdyti nauja programa – tranzicija. „Vaikų konsultacijose kartu dalyvauja ir tėvai, tačiau, sulaukus pilnametystės, pacientai nukreipiami konsultuotis pas suaugusiųjų gydytojus endokrinologus, kur tėvai kartu nebedalyvauja, – aiškina dr. D. Šimonienė. – Siekiant, kad perėjimas iš vaikų pas suaugusiųjų gydytojus būtų kuo sklandesnis ir pacientas išmoktų pats tinkamai valdyti savo ligą, rengiami reguliarūs susirinkimai su vaikų ir suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir slaugytojais diabetologais. Susirinkimų metu pasakojame, kuo skiriasi vaikų diabeto priežiūra nuo suaugusiųjų. Tuo pat metu jie susipažįsta su suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir taip įgauna daugiau drąsos.“ Dr. D. Šimonienė pažymi, kad ši programa sulaukia didelio susidomėjimo ir tai parodo jos naudą ir svarbą pacientams.
2022-11-15