Daiktų dizaineriai: mūsų tikslas pasaulį palikti ne tokį, kokį radome, o geresnį



Lietuvoje viešėję garsios Londone įsikūrusios dizaino studijos „Pearson Lloyd“ bendraįkūrėjai Luke Pearson ir Tom Lloyd atvyko į naujojo baldų ir interjero sprendimus įgyvendinančios įmonės „Ergolain“ biuro atidarymą. Ši viešnagė – neatsitiktinė, abi įmonės džiaugiasi sėkmingos partnerystės rezultatu. Visame pasaulyje pripažinti dizaineriai, laimėję daugybę dizaino apdovanojimų ir sukūrę ne vieną inovatyvų produktą biuro atidarymo renginyje pristatė tvarią minkštų organinių formų sofų, pufų, širmų ir staliukų kolekciją bei pasidalino įžvalgomis apie biurų ir daiktų dizainą bei ryškiausias pasaulines tendencijas.

Dizaino studija „Pearson Lloyd“ šiemet mini 25-ąjį veiklos metus. Nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios ypatingą dėmesį tvarumui skyrę dizaineriai bendradarbiauja su gamintojais ar prekių ženklais, siekdami kurti produktus, sprendžiančius šių dienų iššūkius ir pagerinančius kasdienybę. „Mūsų studija visada domėjosi ilgaamžių produktų gamyba. Visada siekėme kurti efektyviai, ilgaamžiškai, minimalistiškai ir tik tai, ko reikia. Mums svarbu pasirūpinti, kad klientai daiktus galėtų naudoti kuo ilgiau. Dizainas sparčiai tobulėja, kultūra ir paklausa keičiasi“, – savo agentūros filosofiją apibendrina T. Lloyd.

Nors šiandien dažniau vengiama vienkartinių ar trumpai naudojamų daiktų, vartojimas išlieka pagrindiniu ekonomikos varikliu, tad tvarių daiktų kūrėjai neretai sulaukia klausimų, ar tai verslo prasme apsimoka. L. Peason sutinka, jog ši ekonominė dilema – gaminti trumpalaikius daiktus, bet turėti nuolat grįžtančius klientus, ar draugiškus aplinkai ir ilgaamžius – nuolat tvyro, vis dėlto, jo įsitikinimu, labiau išlošia tie, kurie renkasi tvarius sprendimus.

„Žiūrint iš kliento perspektyvos, investuodami į tvarius sprendimus ir tuo metu galbūt mokėdami daugiau, klientai išlošia, nes tą daiktą, tikėtina, teks keisti rečiau. Jie brangūs, bet ilgalaikėje perspektyvoje jie – pigūs. Manau, kad mums reikia gaminti ir parduoti mažiau, bet tie daiktai turi tarnauti ilgiau ir svarbu keisti požiūrį į daikto įsigijimą, sutinkant mokėti daugiau, bet produktu džiaugtis ilgiau“, – žvelgti į ateitį ragina dizaineris.

Palikti ne tokį pat, o geresnį

Tvarumo idėjoms vis dažniau įsitvirtinant pasaulyje daugelis sričių ieško draugiškesnių aplinkai sprendimų, atsigręžia į žiedinę ar dalijimosi ekonomiką. Šie pokyčiai paliečia ir dizainą. Agentūros „Pearson Lloyd“ įkūrėjai pritaria, kad svarbu rasti būdų, kaip suderinti savo poreikius su gyvenimu Žemėje.

Tiesa, kuriant tvarius produktus svarbūs ne tik ekologiški sprendimai, bet ir estetika. Kaip pastebi T. Lloyd, klientui svarbu, kad gaminiai būtų patrauklūs akiai, patogūs. Vis dėlto, tai įmanoma suderinti su maksimaliu tvarumu. „Pearson Lloyd“ bendradarbiaudama kartu su baldų gamintojais iš Lenkijos „Profim“ sukūrė stilingą modulinę minkštų organinių formų baldų kolekciją. Šiuos modernius gaminius savo naujame biure Vilniuje pristato baldų projektus įgyvendinanti įmonė „Ergolain“.

„Siekėme sukurti konstrukciją, kuri būtų lengva ir tvari, tam naudojamas perdirbtas išplėstas polipropilenas (REPP), o ne medienos gaminiai, dažniausiai naudojama apmušalų rėmams gaminti, taip sumažinant produkto svorį beveik perpus. Taip pat pagrindo konstrukciją pakeitus perdirbtu išplėstu polipropilenu, maksimaliai padidinamas galimas pakartotinis pagrindinių medžiagų panaudojimas. Klientas gauna aukštos kokybės gaminį. Visus šių baldų komponentus galima atskirti į sudedamąsias medžiagas ir grąžinti į gamybos ciklą. Viskas gali būti lengvai išardoma per mažiau nei 10 minučių, tereikėtų su atsuktuvu nusukti kojeles“, – apie susižavėjimą jau pelniusį kūrinį kalba T. Lloyd. Jis įsitikinęs, kad galimybė prikelti daiktus naujam gyvenimui yra svarbi ir rūšiavimas turėtų būti tik paskutinis žingsnis.

Kolekcijos detalės gali būti pernaudojamos naujiems produktams, todėl, kaip pastebi L. Peason šie baldai yra žiedinės ekonomikos pavyzdys. Be to, baldas atveria daugybę galimybių skirtingoms variacijoms, kolekcijos elementai leidžia sukurti 96 skirtingas modulines konfigūracijas, suteikia didelį lankstumą ir pritaikomumą skirtingoms erdvėms.

Dizainas pokyčių karuselėje

Abu dizaino profesionalai sutinka, kad jie, kaip kūrėjai, turi prisitaikyti prie dinamiškos pasaulio tvarkos. Anot T. Lloyd, jau kuris laikas gyvenome neapibrėžtumo ir trapumo laiku, o tai neišvengiamai atsiliepia ir dizainui bei, pavyzdžiui, darbo aplinkai. Šiuolaikinius biurus veikia ne tik ekologinės problemos, bet ir išgyventa pandemija, karas Ukrainoje, „Brexit“.

Kaip paaiškina T. Lloyd visa tai skatina klausti, kam mums reikalingi biurai ir kodėl žmonės turėtų į juos sugrįžti? „Girdime diskusijas apie hibridinį nuotolinį darbą – vienoms įmonėms jis tinka, kiti – nori, kad darbuotojai nuolat būtų biuruose. Tačiau nėra vieno sprendimo, kuris darytų mus produktyviais ir visiems tiktų. Dizainas turi reaguoti greitai ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Biurai tampa bendradarbiavimo erdvėmis, o susikaupimo reikalaujantį darbą galima atlikti bet kur“, – paaiškina dizaineris.

Dizaineris L. Pearson pritaria, kad sugrįžimas į biurą labai stipriai priklauso ir nuo paties darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, kūrybinį darbą dirbantiems žmonėms buvo svarbu kuo greičiau sutikti kolegas ir galėti keistis idėjomis. Anot jo, sparčiai besivystančios technologijos suteikė daug lankstumo, visą informaciją neretai galima pasiekti savo telefone, todėl biuras, ilgą laiką buvęs vienintele vieta, kur buvo galima atlikti visas užduotis, prarado šią funkciją ir šiandien labiau yra erdvė, galinti suburti bendraminčius.

Būtent dėl to, kaip akcentuoja dizaineriai, planuojant šiuolaikinius biurus svarbu sukurti patrauklias bendradarbiavimo erdves ir atskirti vietas, kur būtų galima atlikti susikaupimo reikalaujančias užduotis.

2022-11-04