Bankrotų teisės ekspertas: investavote į įmonę, susiduriančią su nemokumu? Investuokite dar!
Verslo nemokumo atvejai nuo turbulencijų rinkoje atsilieka maždaug pusantrų metų. Tai reiškia, kad jei pastarųjų metų problemos – pandemija, infliacija ir karas Ukrainoje – pasireikš bankroto atvejų gausėjimu, tai ši banga dar nėra prasidėjusi. Tačiau jei įmonė, į kurią investavote, patiria ekonominių sunkumų, neskubėkite nurašyti savo investicijų. Papildomos investicijos gali padėti verslui išbristi iš laikino sunkumų ruožo. Net jei nepavyks, teisiniai instrumentai užtikrina didesnį vėlyvųjų investicijų saugumą.
Vėluojanti banga
„Nei statistiniai bankroto atvejų rodikliai, nei kasdienė darbo patirtis kol kas nesignalizuoja, kad vyksta kažkas dramatiško. Kadangi nemokumas ir bankrotas nuo juos sukėlusių įvykių atsilieka apie pusantrų metų, šiandieninis kilstelėjimas yra nulemtas COVID ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių. Situacija Lietuvos rinkoje ilgalaikio kasmetinio vidurkio – apie 1400 bankroto atvejų per metus – dar nesiekia. Infliacijos, karo Ukrainoje, kuro kainų šuolio pasekmės iki nemokumo ribos kol kas neatidundėjo“, – advokatų bendrijos „Cobalt“ organizuotoje kreditorių konferencijoje aiškino dr. Paulius Markovas, „Cobalt“ partneris, Bankroto ir restruktūrizavimo teisės praktikos grupės vadovas.
Su pandeminiais sunkumais susijusių nemokumų ir bankrotų banga yra šiek tiek pavėlinta, nes valstybė aktyviai taikė rėmimo priemones. Dėl to dalis verslo dalyvių, kurie be šios pagalbos nemokumo stadiją jau būtų pasiekę, savo problemas nukėlė į tolimesnę ateitį. Kita vertus, nemokumas – dar ne katastrofa.
„Siūlau į tokius atvejus žvelgti kitu kampu. Jei įmonė, į kurią investavote, susiduria su nemokumo iššūkiais, tačiau eina ne link bankroto, o link restruktūrizacijos procedūros, tuomet logiška būtų pagalvoti apie papildomas investicijas. Jos ne tik padėtų apsaugoti ankstesnes investicijas, bet ir leistų uždirbti“, – sako advokatas.
25 metų darbo patirtį bankroto, restruktūrizavimo ir susijusiose srityse sukaupęs teisininkas pateikė rinkinį patarimų, ką investuotojas turėtų daryti, kad nemokumo atveju atgautų daugiau įdėtų pinigų.
Patarimai investuotojams
„Pirmas žingsnis – nuolatinė, kvalifikuota debitoriaus stebėsena. Tą daro daugelis, bet klausimas, ar pakankamai. Gerais metais sunku prisiversti ieškoti signalų, kurie indikuotų problemą. Prekyba vyksta, apyvartos auga, stulpelis žalias, o apie riziką niekas negalvoja. Mes sakome, kad stebėsena yra pagrindų pagrindas. Ją privaloma vykdyti ir gerame ekonominiame cikle“, – teigė dr. P. Markovas.
Anot jo, geriausias būdas užtikrinti tokią stebėseną – tinkamai parengta sutartis. Ekonominio pakilimo metu kyla stipri pagunda susitarimus fiksuoti el. paštu, koncentruojantis į greitį, bet nesigilinant į teisinius klausimus. Po poros metų, kai kyla problemų, pasitaiko atvejų, kuomet teisininkai net negali pateikti kreditorinių reikalavimų pagal tai, ką investuotojas vadino sutartimi.
Antras žingsnis – užtikrinimo priemonės, kurias rekomenduojama taikyti visais atvejais, kai kreditorius įtaria, kad partneris yra potencialiai rizikingas. Jos skirstomos į dvi kategorijas: lengvų ir kietų. Lengvoms priskiriamos nuosavybės teisių atidėjimas arba išlaikymas iki galutinio atsiskaitymo, avansiniai mokėjimai, garantiniai įnašai, faktoringas. Kietosios priemonės – įkeitimas, hipoteka, trečiosios šalies institucinis laidavimas. Jos vykdant nemokumo procedūrą suteikia pranašumų kreditoriui.
Teorijos ir praktikos skirtumai
Nuo 2015 m. ES priimtas teisės aktų rinkinys, skirtas padėti nemokioms įmonėms išvengti likvidavimo per bankroto procedūrą. Šis reguliavimas atveria galimybes suteikti pinigų net ir „paliegusiems“ rinkos dalyviams. Tačiau skirtingose valstybėse šie teisės aktai įgyvendinti nevienodai.
Dr. P. Markovas modeliuoja situaciją: kreditoriaus ir skolininko sutartis gera, tačiau užtikrinimo priemonių kreditorius neturi. Po kurio laiko gaunamas pranešimas iš skolininko, kad situacija bloga. Lietuvoje po tokio pranešimo dvi savaites taikoma iš esmės tik teoriškai galiojanti procedūra – pagalbos skolininkui suteikimas. Ji leidžia be teismo įsikišimo kreditoriui ir skolininkui tartis dėl nuolaidų ar pertvarkyti portfelį.
Pasak jo, šiam instrumentui taikyti Lietuvoje suteiktas labai trumpas terminas, o vienintelė apčiuopiama priemonė, kurią gali panaudoti skolininkas – laikui, kol vyksta dialogas su kreditoriais, prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Palyginimui, Vokietijoje tokioje situacijoje gali būti skiriamas nepriklausomas ekspertas, kuris mėnesį vykdo situacijos analizę. Po to ekspertas iki pusės metų gali užsiimti įmonės tvarkymu – kaštų optimizavimu, apsunkinančio turto pardavimu ir panašiai – šiai nenutraukiant savo veiklos.
„Nepaisant to, kad Lietuvoje siūlomas „langas susitarimui“ yra labai siauras, jo ignoruoti negalima – tai yra paskutinė galimybė be teismo ir apsunkinimų išspręsti situaciją. Gali būti, kad tai išgelbės investuotojo pinigus, nes ir maža paskata, pinigų srauto pagerinimas, gali pastatyti skolininką ant kojų“, – teigia ekspertas.
Apsaugotos investicijos
Jei susitarti per šį trumpą laikotarpį nepavyksta, kreditorius įprastai kreipiasi į teismą dėl nemokumo. Tokioje situacijoje vienas iš nemokumo proceso variantų yra restruktūrizavimas.
Vykdant restruktūrizavimą skolininkas tęsia veiklą, tariasi su kreditoriumi, imasi priemonių veiklai ir ilgalaikiam mokumui atstatyti. Tokioje sudėtingoje situacijoje skolininkas reikiamus pokyčius daug lengviau įgyvendintų po naujų pinigų įliejimo į restruktūrizuojamą įmonę. Tačiau daugelis kreditorių nelinkę padėti finansiškai nestabiliam partneriui . Tai gali būti klaida.
„ES mastu yra sukurti keli instrumentai, apsaugantys naują investiciją – ji yra vadinama tarpiniu arba nauju finansavimu. Jų esmė tokia, kad jei visgi įvyktų bankrotas, naujas ir tarpinis finansavimas grąžinami patys pirmi. Antras saugiklis – teikiant tokį finansavimą atsiranda galimybė pasigerinti esamą užtikrinimų paketą. Galiausiai, papildomo finansavimo suteikimas dažnai išsprendžia nutraukto einamosios veiklos finansavimo dilemą – pvz., bankas, įvertinęs įmonės finansinę situaciją, sustabdo kredito liniją ir pakerta galimybę tęsti veiklą“, – paaiškino dr. P. Markovas.
Tačiau jis priduria, kad restruktūrizuojamos įmonės atsigavimas nėra paprastas – jai uždedamas tam tikras antspaudas, kuris apsunkina galimybes sėkmingai tęsti veiklą. Pavyzdžiui, dažnu atveju tokios įmonės neturi galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų projektuose. Tai, anot teisininko, yra gana keista, mat kai įmonė gauna apsaugą nuo investuotojų puolimo, nėra pagrindo teigti, kad ji yra mažiau patikima.
2023-06-16