Ar Donoro kortelės pakanka, kad žmogus taptų organų donoru?
Donoro kortelė – žmogaus pritarimo organų donorystei išraiška. Dažnu atveju žmonės pasirašę prašymą Donoro kortelei gauti apie šį sprendimą nepasisako artimiausiems žmonėms. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar būdamas gyvas žmogus buvo pasirašęs sutikimą po mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei, atsižvelgiant į situacijos jautrumą, mirties atveju sutikimo visuomet atsiklausiama ir mirusiojo artimųjų.
Pagal Lietuvos įstatymus Donoro kortelė yra teisinis dokumentas, kurį įsigijęs žmogus išreiškia sutikimą tapti organų donoru bei po savo mirties tinkamus organus ar audinius padovanoti gydymo laukiantiems asmenims, taip suteikiant jiems galimybę atgauti gyvenimo kokybę ir pagerinti sveikatos būklę. Vis dėlto, vien tik Donoro kortelės įsigijimas nereiškia, kad po mirties tapsite organų donoru.
Kaip tampama organų donoru?
Esminė sąlyga, kad žmogus taptų organų donoru po mirties – asmens sveikatos priežiūros įstaigos reanimacijos skyriuje gydomam pacientui turi būti konstatuota smegenų mirtis ar sustojusi širdies veikla bei nutrūkusi kraujotakai. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų.
Kitomis mirties aplinkybėmis organų donorystė neįmanoma. Tai reiškia, kad organų donorystė negalima, kai, pavyzdžiui, žmogus miršta avarijos vietoje, susmunka gatvėje ar miršta savo namuose.
Smegenų mirties priežastys gali būti įvairios – insultas, apsinuodijimas, dusimas, galvos trauma, aneurizmos plyšimas ar kitos priežastys, kurios sąlygoja smegenų tinimą. Kadangi kaukolės ertmėje nėra daug vietos, kur smegenys galėtų plėstis, galiausiai jų tinimas lemia minkšto smegenų audinio suspaudimą, įstrigimą ir kraujotakos išnykimą. Smegenų mirtis žmogų ištinka tada, kai sustoja kraujotaka visose galvos smegenis maitinančiose kraujagyslėse ir dėl deguonies bei mitybinių medžiagų bado smegenų audinys miršta.
Lietuvoje per metus smegenų mirtis būna nustatoma 100–120 pacientų. Nustačius smegenų mirtį, pacientai tampa potencialiais donorais, tačiau tik nedidelė dalis jų tampa efektyviais donorais, kurių organai ir (ar) audiniai pratęsia kitų žmonių gyvenimus ar sugrąžina jiems gyvenimo kokybę.
Antrasis žingsnis organų donorystės link yra ne ką mažiau svarbesnis – pokalbis su artimaisiais. Net ir tais atvejais, kai žmogus turėjo Donoro kortelę, artimiesiems priklauso paskutinis ir neginčijamas sprendimas dėl organų donorystės.
Kadangi organų donorystė yra labai jautri sritis, artimųjų atsiklausiama tam, kad donorystė niekam nesukeltų neigiamų emocijų. Sunkią netekties valandą sprendimą artimiesiems lengviau priimti, jeigu yra žinoma velionio valia (velionis turėjo Donoro kortelę ar organų donorystės tema buvo kalbėjęsi šeimos rate).
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, potencialiais donorais 2022 metais tapo 117 žmonių, tačiau tik 46 iš jų tapo efektyviais donorais. 38,3 proc. artimųjų nesutiko su organų ir (ar) audinių donoryste. Likusi dalis potencialių donorų turėjo absoliučių kontraindikacijų organų donorystei.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas jiems tikrai tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis Lietuvoje transplantacijos laukė 317 žmonių: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
Viltingai nuteikiantys donorystės ir transplantacijos rodikliai – komandinio darbo rezultatas
Organų donorystė ir transplantacija daugiau kaip trims šimtams sunkiai sergančių žmonių Lietuvoje yra paskutinė viltis prisikelti naujam gyvenimui. Kažkieno mamai, tėčiui, vaikui ar draugui tai yra vienintelis gydymo būdas, leidžiantis toliau gyventi. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos / NTB dalijasi 2024 metų pirmojo ketvirčio rezultatų apžvalga. Sausio-kovo mėnesiais budintiems koordinatoriams užregistravus 40 pranešimų apie potencialius donorus, 28-ios šeimos, nepaisydamos netekties skausmo, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Jie visi tapo išskirtinio organų donorystės proceso dalyviais.
„Atlikus visus medicininius tyrimus 15 donorų tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir / ar audinys transplantacijai pacientams. Iš viso buvo atliktos 55-ios audinių ir organų transplantacijos, suteikusios viltį pasveikti ir prisikelti naujam gyvenimui“, - pasakoja NTB vadovė Audronė Būziuvienė.
Pasak A. Būziuvienės, nėra nieko svarbesnio ir didingesnio už gyvybę, todėl daroma viskas, kas įmanoma, kad kiekviena gyvybė būtų išgelbėta. Donorų, jų artimųjų gerumo ir medikų profesionalumo dėka kokybiškesnio gyvenimo ir geresnės sveikatos vilties sulaukė daugiau kaip pusšimtis recipientų: dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose, atliktos 21-a inkstų, 1-a gyvoji inkstų, 3 širdies, 6 kepenų, 2 plaučių ir 22-i ragenų transplantacijos.
Nors Donoro kortelė Lietuvoje buvo įteisinta dar 2000 metais, o žmonių tariusių donorystei „taip“ ir turinčių kortelę skaičius artėja prie 50 tūkstančių, visgi kol kas labai retai pasitaiko atvejų, kuomet konstatavus smegenų mirtį ir patikrinus informaciją Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre paaiškėtų, kad miręs žmogus turėjo donoro kortelę.
„Visgi kovo mėnesį turėjome ir išskirtinį donorystės atvejį – konstatavus smegenų mirtį ir patikrinus asmens apsisprendimą Registre – koordinatorius atidžiai tikrino dar kartą, nes kompiuterio monitoriuje matė neįprastą eilutę – asmuo turėjo donoro kortelę. Ir šeima tai žinojo, ir didžiuodamiesi pildė mirusiojo valią. Tai 8 kartas, kai potencialus donoras turėjo donoro kortelę“, – dalinasi NTB vadovė.
Tyli užuojauta ir nuoširdus ačiū mirusių donorų artimiesiems. Dėkojame už besąlyginį gerumą ir neįkainojamas dovanas kitiems. Tik stiprūs ir kilnūs žmonės sunkią netekties valandą geba galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus bei apsisprendžia padėti. Tikime, kad toks apsisprendimas palengvins ir jų netekties skausmą.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai efektyvių donorų skaičius išaugo trečdaliu nuo 10 iki 15, taip pat didėjo ir transplantacijų skaičius nuo 39 iki 55.
Recipientams, laukiantiems donorinių organų, NTB jų ieško ir užsienyje tarptautinėje donorinių organų mainų platformoje FOEDUS, kurioje talpinami pasiūlymai arba prašymai apie donorinius organus. Šiais metais donorinių organų mainų dėka vienas recipientas Lietuvoje iš Lenkijos sulaukė inkstų.
Kai Lietuvoje nėra tinkamo recipiento, kuriam tiktų donorinis organas, visada gerbiamas artimųjų ištartas „taip“ ir neįkainojama dovana iškeliauja į kitas ES šalis, kuriose yra tinkamas recipientas. Šiemet tokios dovanos sulaukė 8 sunkiai sergantys ligoniai iš Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Kroatijos.
Dokumentinis ciklas „Prisikėlimas“ įkvėpė tarti „taip“ donorystei
Nors Biuras paprastai per mėnesį sulaukia kiek daugiau kaip 100 prašymų Donoro kortelei gauti, per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukta net 620.
„Vasario mėnesį LRT eteryje rodytas 4 dalių dokumentinis ciklas apie organų donorystę ir transplantaciją „Prisikėlimas“ įkvėpė žiūrovus tarti donorystei „taip“. Prasidėjus filmo transliacijoms vien per pirmąsias valandas internetu sulaukdavome pusšimčio sutikimų donoro kortelėms, kiek vėliau prašymų skaičius viršydavo 100. Džiaugiamės, kad žmonės išgirdo ir suprato mūsų siunčiamą žinutę, kad apie donorystę būtina kalbėtis su artimaisiais ir apsisprendus tarti tvirtą taip“, – pasakoja Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė.
Lietuvoje yra beveik 48 tūkstančiai žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą Donoro kortelei gauti, bet šiam apsisprendimui turi neprieštarauti ir mūsų artimieji. Todėl labai svarbu, kad jie žinotų apie jūsų apsisprendimą – skirkime laiko šiam pokalbiui, kuris kažkam gali išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.
„Nenorėčiau moralizuoti – tik noriu visų paprašyti, kad susėstumėte su savo tėvais, su vaikais ir pasikalbėtumėte. Juk nė vienas iš mūsų nežinome, kas mūsų laukia. Koks bus priimtas sprendimas, čia jau antrinis klausimas, svarbu pasikalbėti apie tai. Ir net sunkiausią akimirką turime suprasti, kad savo ištartu „taip“ mes paliekame savo savanaudiškumą ir egoizmą nuošalyje ir tampame stebukladariais, nes dovanojame gyvenimus kitiems“, - skatina dokumentinių filmų „Prisikėlimas“ kūrėjas – režisierius ir prodiuseris Dominykas Kubilius.
„Donorystės procesas – komandinis darbas. Tik susitelkimas ir bendradarbiavimas neleidžia nutrūkti šiam procesui. Dėkoju regioninių donorystės koordinavimo centrų gydytojams koordinatoriams. Jie vis intensyviau bendradarbiauja su ligoninių, kuriose galima donorystė, specialistais, aktyviai talkina išlaikant donorus“, - pasakoja NTB vadovė.
Pasak NTB vadovės prie gerėjančių donorystės ir transplantacijos rezultatų prisideda regioninių donorystės koordinavimo centrų komandos, apimančios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionus. Jų dėka net ir mažesnė ligoninėse – kaip Kauno, Telšių ar Utenos, buvo registruoti potencialūs donorai, kai kurie tapo efektyviais.